Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Aparteidas

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Aparteidas (anglų kalba - "Apartheid") - tokia rasistinė santvarka, labiausiai žinoma iš Pietų Afrikos respublikos, tačiau skirtingu metu buvusi paplitusia daugelyje pasaulio šalių. Aparteido esmė - kad baltieji yra atskiriami nuo juodųjų.

Esminis aparteido principas - "mes, baltieji, tvarkomės sau, o tie juodieji tegul tvarkosi sau, ir mes vieni su kitais nekontaktuojam". Kitaip tariant, valstybėje yra įvedama rasinė segregacija.

Stipriausiai aparteidas buvo įdiegtas Pietų Afrikoje, kur 1948 metais į valdžią atėjo kokie tai nacionalistai. Turint omeny, kad negrai ir taip tenai nelabai turėjo teisių, tai reguliavimus baltųjų-juodųjų santykiams diegti buvo išvis labai lengva. Štai taip ir buvo atskirta - vienas gyvenimas baltaodžiams, o kitas, visai atskiras - juodaodžiams, o trečias - kitiems.

Pietų Afrikoje buvo išskirtos trys esminės grupės: baltieji (europiečiai), bantu (afrikiečiai arba negrai - juodieji) ir spalvotieji (pagrindinai indai).

Tarp tų įstatymų pakeitimų buvo, pvz., tokie, kaip pakeitimas įstatymui dėl amoralumo, kuris reguliavo prostituciją ir panašius reikalus. Pagal naujus pakeitimus buvo uždrausti santykiai tarp baltaodžių ir įvairių spalvotųjų. Kitas įstatymas, susijęs su gyventojų registracija, buvo panašesnis į III Reicho rasinio grynumo įstatymus, kurie reikalavo registruoti ir pasuose nurodyti kilmę. Pietų Afrikoje buvo įstatymu išskirtos trys gyventojų grupės - baltieji, spalvotieji ir afrikiečiai (juodieji). Dar kitas įstatymas buvo apie gyvenamuosius rajonus ir pagal jį buvo sukurtos specialios zonos, kuriose leidžiama gyventi tik vienos rasinės grupės asmenims. Dar atskirai čia prisidėjo įstatymas dėl kovos prieš komunizmą, pagal kurį puikiai gaudė ne tik komunistus, bet ir išvis bet ką, kas tik kaip nors neįtiko valdžiai.

Paskui tų įstatymų daugėjo ir daugėjo. Pvz., buvo įvesta atskira valdžia negrams ir atskira baltiesiems. Atskirai buvo nustatyta, kad paslaugų teikimas negrams ir baltiesiems turi būti teikiamas atskirose patalpose.

Buvo ir "gerų", bet realiai giliau nutaikytų įstatymų - pvz., vienas iš įstatymų nurodė, kad baltieji darbdaviai, kurie samdo juoduosius darbininkus, privalo jiems už savo lėšas statyti namus su butais, kuriuose juos apgyvendintų. Tai reiškė, kad juodaodžiai lyg ir darosi laimingi, nes už dyką gauna būstą, bet kartu jie negauna teisės pasirinkti, kur ir ką sau statytis, iš ko užsakinėti statybas, ir kartu praranda vieną iš esminių ekonominio nepriklausomumo aspektų - t.y., negauna NT nuosavybės.

O kad maža nebūtų, buvo įvestas ir įstatymas dėl nelegalių apgyvendinimo vietų naikinimo, kuris buvo sukurtas taip, kad bet kuri negrų gyvenama vieta gali būti paskelbta nelegalia, pastatai tenai išgriauti ir vieta panaudota kažkam kitam. T.y., galų gale baltieji ėmė spręsti, kur gyvens negrai.

Panašiai buvo su mokyklomis - atskiru įstatymu buvo įvestas privalomas mokymas ir mokyklos juodaodžiams, kas pagerino jų išsilavinimą, tačiau tuo pat buvo uždraustos nevalstybinės mokyklos. O tai reiškė, kad buvo išnaikintos misionierių mokyklos, kurios buvo nerasistinės, skleidžiančios mintį, kad juodieji ir baltieji niekuo nesiskiria. Kartu negrams skirtos mokyklos buvo prastesnės, tai nors ir garantavo išsilavinimą, negarantavo to išsilavinimo kokybės.

Savaime aišku, be viso šito dar buvo priimti ir įstatymai, leidžiantys diskriminaciją priimant į darbą pagal rasinę priklausomybę.

Aparteidas nenustatė, kad žmonės būtų vergai, tačiau tiesiog atėmė kažkurias teises iš netinkamų rasių, o taip pat jas atskyrė. Tokia atskirtis buvo gana ilgai, iki maždaug 1990 metų. Vėliau, kadangi dėl tokios atskirties juodaodžiai liko kraštutinai prastai integruoti, skurdūs ir prastai gyvenantys, panaikinus formalų aparteidą, Pietų Afrikoje liko neformalus - t.y., ten iki šiol egzistuoja spygliuotų vielų tvoromis aptverti baltaodžių kaimai, nes kitaip juos tiesiog užpultų juodaodžiai.

Kitaip tariant, istoriškai norėdami išspręsti visokias problemas, susijusias su skirtingomis kultūromis, prasta integracija, nusikalstamumu ir pan., aparteido kūrėjai realiai nieko neišsprendė, o tas problemas tiktai kardinaliai pagilino.