Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Amnezija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 
(nerodoma 3 tarpinės versijos, sukurtos to paties naudotojo)
1 eilutė: 1 eilutė:
{{Medicina}}
{{Medicina}}
'''Amnezija''' - koks nors atminties praradimas, susijęs su kokia nors trauma ar ir be traumos, o nuo kažkokių [[narkotikai|narkotikų]] ar šiaip kažkokios ten [[psichikos liga|psichikos ligos]] ar dar kažkokių nesąmonių.
'''Amnezija''' - koks nors atminties praradimas, susijęs su kokia nors trauma ar ir be traumos, o nuo kažkokių [[narkotikai|narkotikų]] ar šiaip kažkokios ten [[psichikos liga|psichikos ligos]] ar dar kažkokių nesąmonių.
Skirtingai nuo daugelio kitų [[sindromai|sindromų]], amnezija turi vieną įdomų bruožą: ją turintys žmonės nesupranta, kad pas juos amnezija, nes nežino, ką užmiršo. O žinoti, ką užmiršai - juk neįmanoma, nes neatsimeni. O kai neatsimeni - tai ir nežinai, kad neatsimeni. Todėl dažniausiai būna labai keblu pacientui įrodyti, kad jis kažko neatsimena.
Amnezija yra tipinis gana sunkių smegenų veiklos sutrikimų požymis: atsiranda arba kai smegenų veikla labai smarkiai nuslopinama - tada po kiek laiko atmintis atsistato, arba jei smegenys pažeidžiamos negrįžtamai - taip ir lieka kiauros skylės, kurios paskui neretai dar užsipildo kokiomis nors [[konfabuliacijos|konfabuliacijomis]].


Pagal savo pobūdį būna skiriamos įvairios amnezijos rūšys, vat pavyzdžiui:
Pagal savo pobūdį būna skiriamos įvairios amnezijos rūšys, vat pavyzdžiui:
* Trumpalaikės atminties amnezija, kai žmogus viską prisimena, išskyrus tai, ką darė per paskutines kelias valandas. Itin dažnai pasitaiko, taikant [[elektroimpulsinė terapija|elektroimpulsinę terapiją]], taip pat nuo kai kurių [[psichodelikai|psichodelikų]].
* Trumpalaikės atminties amnezija, kai žmogus viską prisimena, išskyrus tai, ką darė per paskutines kelias valandas. Visada pasitaiko, taikant [[elektroimpulsinė terapija|elektroimpulsinę terapiją]], taip pat dažnai būna ir nuo kai kurių [[psichodelikai|psichodelikų]].
* Ilgalaikės atminties amnezija, kai žmogus gali prisiminti, kas buvo neseniai, bet vat senų įvykių neatsimena. Kartais būna prie galvos traumų, bet būna ir nuo intensyvuios [[ECT]].
* Ilgalaikės atminties amnezija, kai žmogus gali prisiminti, kas buvo neseniai, bet vat senų įvykių neatsimena. Kartais būna prie galvos traumų, bet būna ir nuo intensyvios [[ECT]].
* Dalinė arba fragmentinė amnezija - kai pamirštama dalis įvykių
* Dalinė arba fragmentinė amnezija - kai pamirštama dalis įvykių.
* Pilna amnezija - kai pamirštama viskas, įskaitant ir dalį bendrų įgūdžių
* Pilna amnezija - kai pamirštama viskas, įskaitant ir dalį bendrų įgūdžių. Dažniausiai pasitaiko kaip sunkių galvos smegenų traumų pasekmė, taip pat - kaip intensyvios [[ECT]] rezultatas.
 
Skirstant griežčiau, būna amnezijos ir [[paramnezijos]]. Ir tos bei anos visaip irgi skirstomos:
* Tiesiog amnezija - kai visai kažko neatsimena pacientas, nes užmiršo kažkodėl:
** Retrogradinė amnezija - kai iš atminties iškrito kažkoksai periodas, buvęs iki pat prasidedant ligai. Tas periodas gali būti įvairaus ilgumo - nuo kelių valandų iki dienų, mėnesių ar netgi metų.
** Anterogradinė amnezija - kai pas pacientą iškrenta kažkoksai periodas, skaičiuojant nuo susirgimo pradžios. Paprastai tai būna trumpesnis laikas - nuo kelių valandų iki kelių savaičių trukmės.
** Reprodukcinė amnezija - kai pacientas negeba atsiminti kokių nors įprastų dalykų, pvz., žmonių vardų, datų, apibrėžimų ir pan..
** Fiksacinė amnezija - kai pacientas negeba prisiminti einamųjų įvykių, pvz., bekalbėdamas su gydytoju, iškart užmiršta apie ką kalbėjosi.
** Progresuojanti amnezija - pirmiausiai prarandami gebėjimai kažką įsiminti, o paskui vis didėja atminties skylės. Viskas vyksta pagal [[Ribot dėsnis|Ribot dėsnį]]: pirmiausiai užmirštami švieži dalykai, paskui senesni, paskui dar senesni, ko galų gale atmintis dingsta visai.
* [[Paramnezija]] - kai kažką pacientas atsimena, bet visai ne tą ir ne taip. Dažniausiai būna vienas iš kelių variantų:
** [[Konfabuliacija]] - kai atsimena kažkokius nebuvusius įvykius, kitaip tariant, atsiranda melaginga atmintis
** [[Kriptomnezija]] - kai kažkur girdėtus ar perskaitytus dalykus prisimena kaip savus
** [[Ekmnezija]] - kai pas pacientą susipainioja dabartis ir praeitis
 
Kai vienon krūvon susideda fiksacinė ir retrogradinė amnezijos, o prie to prisideda [[konfabuliacijos]], gaunasi [[Korsakovo sindromas]]. Pacientai tada nieko neatsimena, nesiorientuoja aplinkoje, laike ir žmonėse, tačiau jaučiasi visai maloniai ir nerūpestingai, užpildydami atmintis skyles visokiu šlamštu. Kas įdomu - visokios žinios ir įgūdžiai išlieka, kai kada netgi gana sudėtingi, tad būna kai pacientas ilgokai mulkina aplinkinius, pakol tie supranta, jog šis yra ne šiaip durnelį primetantis, bet nieko neatsimenantis. Kai kurie tokie net ir į darbą sugeba vaikščioti kurį laiką.
 
Dar žr. - [[palimpsestas]], kas yra ne visai amnezija, bet irgi kaip ir panašiai.


Amnezija, skirtingai nuo daugelio kitų sindromų, turi vieną įdomų bruožą: ją turintys žmonės nesupranta, kad pas juos amnezija, nes nežino, ko užmiršo. O žinoti, ką užmiršai - juk neįmanoma, nes neatsimeni. O kai neatsimeni - tai ir nežinai, kad neatsimeni.




[[Category:Medicina]]
[[Category:Medicina]]

Dabartinė 01:48, 24 rugpjūčio 2014 versija

 Star of life.png  Čia nėra informacija gydymui. Jei norite gydytis pats, tai pirma pasikonsultuokit su kokiu nors mediku, vaistininku ar bent jau psichiatru, nes savigyda neretai baigiasi mirtimi. Taip kad Pipedija atsiriboja nuo jūsų nemokšiškumo beigi neišmanymo, tegul ir pateikdama tam tikrą menamai medicinišką ir pseudomedicininę informaciją arba jos alternatyvas, įskaitant ir visai jau kliedesius, kurių geriau jau jūs neklausykit...
Konkrečias pastabas skaitykite diskusijose. Ir nepamirškite - jei turite teisingesnių faktų, galite juos čia pat pataisyti!

Amnezija - koks nors atminties praradimas, susijęs su kokia nors trauma ar ir be traumos, o nuo kažkokių narkotikų ar šiaip kažkokios ten psichikos ligos ar dar kažkokių nesąmonių.

Skirtingai nuo daugelio kitų sindromų, amnezija turi vieną įdomų bruožą: ją turintys žmonės nesupranta, kad pas juos amnezija, nes nežino, ką užmiršo. O žinoti, ką užmiršai - juk neįmanoma, nes neatsimeni. O kai neatsimeni - tai ir nežinai, kad neatsimeni. Todėl dažniausiai būna labai keblu pacientui įrodyti, kad jis kažko neatsimena.

Amnezija yra tipinis gana sunkių smegenų veiklos sutrikimų požymis: atsiranda arba kai smegenų veikla labai smarkiai nuslopinama - tada po kiek laiko atmintis atsistato, arba jei smegenys pažeidžiamos negrįžtamai - taip ir lieka kiauros skylės, kurios paskui neretai dar užsipildo kokiomis nors konfabuliacijomis.

Pagal savo pobūdį būna skiriamos įvairios amnezijos rūšys, vat pavyzdžiui:

  • Trumpalaikės atminties amnezija, kai žmogus viską prisimena, išskyrus tai, ką darė per paskutines kelias valandas. Visada pasitaiko, taikant elektroimpulsinę terapiją, taip pat dažnai būna ir nuo kai kurių psichodelikų.
  • Ilgalaikės atminties amnezija, kai žmogus gali prisiminti, kas buvo neseniai, bet vat senų įvykių neatsimena. Kartais būna prie galvos traumų, bet būna ir nuo intensyvios ECT.
  • Dalinė arba fragmentinė amnezija - kai pamirštama dalis įvykių.
  • Pilna amnezija - kai pamirštama viskas, įskaitant ir dalį bendrų įgūdžių. Dažniausiai pasitaiko kaip sunkių galvos smegenų traumų pasekmė, taip pat - kaip intensyvios ECT rezultatas.

Skirstant griežčiau, būna amnezijos ir paramnezijos. Ir tos bei anos visaip irgi skirstomos:

  • Tiesiog amnezija - kai visai kažko neatsimena pacientas, nes užmiršo kažkodėl:
    • Retrogradinė amnezija - kai iš atminties iškrito kažkoksai periodas, buvęs iki pat prasidedant ligai. Tas periodas gali būti įvairaus ilgumo - nuo kelių valandų iki dienų, mėnesių ar netgi metų.
    • Anterogradinė amnezija - kai pas pacientą iškrenta kažkoksai periodas, skaičiuojant nuo susirgimo pradžios. Paprastai tai būna trumpesnis laikas - nuo kelių valandų iki kelių savaičių trukmės.
    • Reprodukcinė amnezija - kai pacientas negeba atsiminti kokių nors įprastų dalykų, pvz., žmonių vardų, datų, apibrėžimų ir pan..
    • Fiksacinė amnezija - kai pacientas negeba prisiminti einamųjų įvykių, pvz., bekalbėdamas su gydytoju, iškart užmiršta apie ką kalbėjosi.
    • Progresuojanti amnezija - pirmiausiai prarandami gebėjimai kažką įsiminti, o paskui vis didėja atminties skylės. Viskas vyksta pagal Ribot dėsnį: pirmiausiai užmirštami švieži dalykai, paskui senesni, paskui dar senesni, ko galų gale atmintis dingsta visai.
  • Paramnezija - kai kažką pacientas atsimena, bet visai ne tą ir ne taip. Dažniausiai būna vienas iš kelių variantų:
    • Konfabuliacija - kai atsimena kažkokius nebuvusius įvykius, kitaip tariant, atsiranda melaginga atmintis
    • Kriptomnezija - kai kažkur girdėtus ar perskaitytus dalykus prisimena kaip savus
    • Ekmnezija - kai pas pacientą susipainioja dabartis ir praeitis

Kai vienon krūvon susideda fiksacinė ir retrogradinė amnezijos, o prie to prisideda konfabuliacijos, gaunasi Korsakovo sindromas. Pacientai tada nieko neatsimena, nesiorientuoja aplinkoje, laike ir žmonėse, tačiau jaučiasi visai maloniai ir nerūpestingai, užpildydami atmintis skyles visokiu šlamštu. Kas įdomu - visokios žinios ir įgūdžiai išlieka, kai kada netgi gana sudėtingi, tad būna kai pacientas ilgokai mulkina aplinkinius, pakol tie supranta, jog šis yra ne šiaip durnelį primetantis, bet nieko neatsimenantis. Kai kurie tokie net ir į darbą sugeba vaikščioti kurį laiką.

Dar žr. - palimpsestas, kas yra ne visai amnezija, bet irgi kaip ir panašiai.