Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Aleksandras Nevzorovas

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Aleksandras Nevzorovas savo garsioje praeityje jau irgi atrodė kaip šizofrenija sergantis pacukas, tapęs TV laidos vedančiuoju

Aleksandras Nevzorovas (kvadratinėmis raidėmis - Александр Невзоров) - anoksai nemenkai pamišęs žurnaliūga ir Naši judėjimo kūrėjas, katras sovietmečio pabaigoje pagarsėjo, kaip koksai Perestrojkos šauklys, nes vis skelbdavo visokias tiesas ir pasakodavo apie NKVD darytus nusikaltimus ir panašiai, o tam turėjo net ir nuosavą TV laidą Leningrado televizijoje, o paskui - ir visasąjunginėje (tiesa, jau sugriuvusioje) TV, pervadintoje į Ostankino, o vėliau į kokį tai ORT ar kažką panašaus.

Vienok jau kokiais 1989 daugelį ėmė kamuoti nerišlūs įtarimai, kurie labai sustiprėjo 1990, kai tas pats Aleksandras Nevzorovas ėmė skleist kažkokius kliedesius apie tai, kaip Pabaltijyje ėmė visokie lietuviai, latviai ir estai visaip terorizuoti ir persekioti rusus, plėšti ir griauti vaikų darželius, sprogdinti juose bombas ir sudarinėti sąrašus žmonių, kurie bus sunaikinti. Ir taip toliau, ir taip toliau.

Vienok tais laikais, kai vis dar buvo cenzūra, o informacija SSRS sklisdavo tiktai per valdžios kontroliuojamus kanalus, tai dauguma žmonių, gyvenančių toliau, tik tuo ir tikėdavo, nes tai būdavo vienintelė informacija, kurią anie gaudavo.

Tai čia ne kas kitas, o būtent Aleksandras Nevzorovas išplatino tą pasakymą - "nacionalistinės organizacijos "Sąjūdis" smogikai" (rus. "боевики националистической организации "Саюдис""). O paskui tasai patsai Nevzorovas susuko ir ištisą pseudodokumentinį vaidybinį filmą, atmieštą visokiais dokumentikos kadrais, kuriame pasakojo apie tai, kaip lietuviški Sąjūdžio smogikai šaudė į nekaltus žmones, krovė į greituškes iš anksto paruoštus lavonus ir taip toliau. Tai jau naujesniais laikais Paleckiukas už tų pačių kliedesių kartojimą galų gale užsirovė ir net buvo teisiamas, gi tuo tarpu Nevzorovas po to filmo įtartinai ėmė vengti Lietuvos.

Dar vėliau Aleksandras Nevzorovas neužmiršo Lietuvos, tad jau 1997 metais, kurdamas propagandinį, bet labai prasto lygio "meninį" filmą apie Čečėnijoje vykusį karą, įterpė ir siužetą apie žiaurias ir baisias snaiperes iš Lietuvos - baltąsias pėdkelnes.

Vėlesnė Aleksandro Nevzorovo veikla

Aleksandras Nevzorovas visame gražume. Ir tai ne fotošopas, nes išties tai, ką matote, tą ir matote - jis bučiuoja arklio kanopą, nes pagal jį arkliai yra aukštesni už žmones padarai.

Vienok vėlesniais laikais Aleksandras Nevzorovas veiklos nesumažino, jau 1991 tapdamas Vladimiro Žirinovskio atradėju ir reklamuotoju, padėjusiu šiam išaugti į šlovingą politinę žvaigždę, pirma Rusijoje, o paskui ir pasaulyje nuskambėjusią, kaip išskirtinai neeilinis dibilas, apjungiantis savyje Hitlerio, Rasputino ir Čeburaškos dvasines savybes viename.

Galų gale dėl savo kliedesių Aleksandras Nevzorovas ilgam buvo išmestas iš visokių TV programų, tačiau į valdžią atėjus Putinui, anas vėl gavo darbą valdiškoje TV, tad dabar dirba ORT kanale, katras Rusijoje yra panašiai, kaip pas mus LTV, tiktai daug baisiau - valstybės lėšomis išlaikomas ir visiškai tiesiogiai valdžios poziciją atstovaujantis.

Vienok patsai Nevzorovas jau seniai tapo tikru debilavotų ir kliedinčių žurnalistų simboliu, tad su paskutinėmis savo klejonėmis apie tai, kaip žirgų sporte yra žalojami arkliai, anas buvo galutinai susietas su anokia Ksenija Sobčiak, katra yra panašus į Pareigytę, tačiau neabejotinai kvailesnis ir kardinaliai baisesnis sutvėrimas. Tarp kitko, pagal Aleksandro Nevzorovo skleidžiamas teorijas arkliai moka skaityti ir netgi kalbėti

Viską apie Aleksandrą Nevzorovą galutinai pasako faktas, kad netgi visiškai apolitiškoje rusiškoje Lurkmore enciklopedijoje Aleksandras Nevzorovas yra aprašytas, kaip išskirtinio lygio dibilas ir be jokių išlygų, leidžiančių ką nors nuspėti geriau. Taip kad ir Pipedija čia turi konstatuoti: propaganda ir dibilai neturi tautybės, nes tai patologija.


Dar žr.