Žlukia

Štai taip vat ištinka žlukia iš gerų norų netikėtai, taip vat kai šitas vyrukas prasikas visą tą duobę, tai jis ir paskęs šūduose, tai jau bus tikra žlukia tikriausiai

Žlugimas - jau pasenęs žodis, nes daiktavardinis veiksmažodis veiksmažodinis daiktavardis, o VLKK tokių nerekomenduoja, nes tai nevartotina, taip kad turi būti tikras atskiras žodis su neprigulmia daryba, o tai jau yra žlukia ir niekaip ne kitaip, juoba tai primena gražų lietuvišką žodį "tryda", o taip pat puikiai atitinka niekaip neišverčiamą svetimžodį, žinomą kaip "fail".

Taip jau kad įsiminkite dabar: ne žlugimas koks nors kieno nors, o žlukia ir tiktai žlukia, o ją darantys - žlukiai, o ją patiriantys - žluktainiai. Tai jau čia visai panašiai, kaip troliai ir jų aukos. Taip kad dabar trolius jau galima ne kaip nors internetiniais žlobais pravardžiuot, o gražiai užvadinti žlukiais, kurie daro žlukes aplinkiniams.

Iš to kyla ir šieji žodžiai visokie - žlukiniai, štai taip jums duodame ir linksniavimo pavyzdainių:

• Kas atsitiko? Žlukia, žlukios įvyko.
• Ką padarė? Žlukią, žlukias prižlukino.
• Ko mums nereikėjo? Žlukios, žlukių nenorėjome, bet gavome.
• Kam to prireikė? Žlukiai, žlukioms, tiksliau kalbainiams visokiems.
• Kur pakliuvot? Žlukioje, žlukiose dabar sėdite iki ausų.
• Kieno tai darbas? Žlukios, žlukių katrieji daro žlukes, tai taip ir vadinasi - žlukiai.
• Kada? Kai pasidarė žlukia ir žlukios, o jūs visi pažliukote.
• Kaip? Per žlukią pažliukote žliuktingai, o ne bet kaip.
• Kodėl? Todėl, kad esate žluktainiai.