Žemaičiai

Žemaičiai nuo seno buvo tikras lietuvių tautos branduolys, tieji, nuo katrų ir visa Lietuva laikėsi, bet jau taip gi tapo, kad kita dalis lietuvių persimaišė su visokiais slavais, ypačiai lenkais ir gudais, o dar ir su prūsais bei jotvingiais, ilgainiui sumišrėdama, o dar paskui kadangi žemaičius vokiečiai puldinėjo, tai pastarieji su vokiečiais ir maišėsi, tad ilgainiui gerokai išsiskyrė ir genofondas, ir kalba. Tad neveltui daugelis ėmė laikyti lietuvius ir žemaičius dviem atskirom tautom, atskiras kalbas turinčiom.

Betgi procesas šiaip jau nesustojo, nesgi kai į Lietuvą atsikėlė daugybė žydų, tai ir su šiaisiais abejos tautos ėmė lietis, taip atgaudamos tuos pačius genofondo panašumus. Gi neveltui žemaičių dvasingumo puoselėtojas vyskupas Motiejus Valančius buvo iš žydų perkrikštų šeimos kilęs. Taip kad tie visi etnokultūriniai skirtumai vėlei išnykę, tad galim ir kalbėti apie atsikūrusį lietuvių ir žemaičių tautos vieningumą.