Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Žaliasis tiltas

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Žaliasis tiltas apie 1863 sukilimo laikus. Visiškai kitoks, nei vėlesni

Žaliasis tiltas arba Černiachovskio tiltas - tiltas Vilniuje tas, kur bene 1952 pastatytas vietoj hitlerininkų susprogdinto senojo. Kadais dar būdavo vadinamas ir Dzeržinskio tiltu, pagal Dzeržinskio gatvę.

Unikalus dabartinis tiltas išsyk keliais dalykais: tai vienintelis Lietuvoje tiltas su skulptūromis (pagal oficialią versiją, todėl tos klaikenybės ir nenugriaunamos), tai vienas iš nedaugelių sovietinio propagandizmo reliktų (nors šlykščias skulptūras reguliariai vandalizuoja įvairūs menininkai ir politiniai aktyvistai), galų gale - šis tiltas dar turi ir porą keistų legendų.

Visgi kokios legendos bebūtų, tiltas garsiausias tuo, kad ant jo stovi žaliojo tilto balvonai, žymūs jau ne tik visoje Lietuvoje, bet jau ir kitur pasaulyje, nes simbolizuoja vis dar gyvas ir išsaugotas sovietizmo liekanas mūsų šalyje.


Legendos apie Žaliąjį tiltą

Pirmoji legenda pasakoja, esą visa metalinė tilto konstrukcija yra suveržta tais pačiais varžtais, kuriais įtivrtintos tos statulos - šiųjų pagrindas, pasirodo, besąs konstrukciniu elementu, kurio neišeina pašalinti. Būtent todėl esą jų nesutinka panaikinti inžinieriai. Maždaug tokią legendą neretai pasakoja visokie seni profesoriai iš Visiukų.

Dar įdomesnė legenda yra apie tai, kad tilto galuose, būtent po tomis statulomis yra sukrauta po kelis šimtus kilogramų trotilo: mat strateginiai tiltai Stalino laikais visad buvo minuojami (beje, tokia praktika, nors ir skamba šokiruojančiai, iki šiol įprasta Šveicarijai ir Švedijai). Statulų demontavimas laikomas pavojingu dėl to, kad seniai gulintys užtaisai, bandant pjaustyti svarbias konstrukcijas, tiesiog gali sprogti savaime. Taigi, kam kraupinti visuomenę?

Beje, jei jau apie užminavimus prakalbom, tai galim prisiminti ir gandus apie Vilniuje užslėptą taktinę branduolinę miną, esančią kažkur Tauro kalno papėdėje, esą kaip tik po ten esančiais požeminiais tualetais, kurie dar sovietmečiu slėpė slaptus tunelius iš KGB rūmų ir Seimo pastato - evakuacijai karo atveju. Apie kelių šimtų tokių, KGB žinioje buvusių atominių bombų dingimą kartą prabilęs buvo kažkuris iš buvusių SSRS vadų... Bet tai jau visai kita istorija.