Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia durnapedija! Nusišnekėjimų šventovė!

Šiauliai

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
05:09, 18 rugsėjo 2013 versija naudotojo Fandorina (Aptarimas | įnašas)

(skirt) ←Ankstesnė versija | Dabartinė versija (skirt) | Vėlesnė versija→ (skirt)
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Šiauliai - tai didmiestis, Šiaurės Lietuvos sostinė, viena jaukiausių ir maloniausių gyventi vietų ant mūsų krašto. Tą jums patvirtins kiekvienas tikras šiaulietis, kuris tenai vis dar gyvena, nes tie, kas to nepatvirtintų - jau seniai išsikraustė.

Upd. Šiauliai - jau ne didmiestis, nes nesiekia netgi 100 tūkstančių gyventojų, taip kad dabar jau gyventojai verkia, suprasdami, kad po truputį, tačiau užtikrintai panašėja į kažkokį kaimą.

Šiauliai gražūs ir nakties metu

Šiaulių istorija mums žinoma nuo seno - dar 1236 m. šiauliečiai savo miesto prieigose sutriuškino grižtančius iš žygio Kalavijuočių ordino livoniečius ir nugalabyjo anuos visus, alei vieno. Likusios našlėmis kalavijuočių našlės apdainavo šį liūdną įvykį Eiliuotoje Livonijos kronikoje iš kur mes apie tai ir sužinojome, nes šiauliškiai pagal savo įpratimą žygdarbiais per daug nesigyrė.

Kovingą dvasią šiauliškiai išaugojo iki mūsų dienų. Okupantų karžygiai, kokiai galingai šaliai nepriklausytų, čia buvo, yra ir bus mušami be jokio gailesčio. Ta savo kailiu yra pajutę kalavijuočiai, sovietų kariai, katrų okupacijos metais Šiauliuose buvo pilna, ir NATOs lakūnai - nei katriem nepavyko išsisukti nuo grėsmingo šiauliškių kumščio.


Šiauliai - Žematija ar Aukštaitija?

Istoriškai Šiauliai galėjo pretenduoti ne tik į visos Šiaurės Lietuvos, bet ir į visos Žemaitijos sostinės vardą.

Neveltui tautosaka išsaugojo mums šiek tiek naivų ir gerokai perdėtą dabartinės to krašto sostinės - Telšių palyginimą būtent su šiuo žymiu didmiesčiu.

Žvelgdami į kelis gimtojo kaimo centre stūksančius mūrinius dviaukščius telšiškiai išdidžiai išpūsdavo krūtines: "Telšia, kap Šiaulią - veini mūrą...".

Šiauliečiai tik atlaidžiai šypsodavosi pro ūsus į tokius žemaitukų neadekvatumus.

Žemaitijos sostine Šiauliai netapo tik dėl to, kad tuo būtų nepatenkinti pusė miestiečių. Mat per patį Šiaulių vidurį eina siena tarp Žemaitijos ir Aukštaitijos, sutampanti su Tilžės gatve, dalijančia miestą pusiau.

Tie, katrie gyvena kairėje, t.y. Senojo Turgaus ir Autobusu stoties pusėje - kalba žemaitiškai ir prisilaiko žemaitiškų papročių, o tie, katrie įsikūrė dešinėje, t.y. Gaidžio, Bažnyčios ir Geležinkelio stoties pusėje - tie porina aukštaitiška tarme ir gyvena aukštaitišką gyvenimo būdą. Būtent anie ir nenorėjo užsileisti ir prisipažinti, kad Šiauliai yr Žemaitijas miests.

Kadangi, kaip žinia, žemaičiai ir aukštaičiai vieni kitų kalbos nesupranta, tai tarpusavyje miestelėnai bendrauja arba per vertėjus, arba kokia kita abiems pusėms žinoma kalba.


Sunkiais okupacijos metais

Dar neprivatizuotas okupacijos laikų palikimas

Okupacijos metais šiauliškiai garsėjo savo antisovietiniais išsišokimais. Jie pirmieji Sovietų sąjungoje užsitvėrė centrinę miesto gatvę ir padarė iš anos žymųjį Pėsčiųjų Bulvarą arba Brodvėjų, katrą paskui nukopijavo Kaunas savo Laisvės alėjai ir Maskva savo Arbatui.

Buvo linksmais paveiksliukais išpaišyti namai ir pristatyta visokių bajeringų skulptūrų. Kai kurios stovi ir iki šiol, primindamos sunkius okupacijos laikus.

Ir dar Šiauliai pirmieji Sovietų sąjungoje bandė tapti dviračių miestu.

Nelabai tas pavyko, nes automobiliai išdidiems šiauliškiams visgi smagesni važinėt, bet nuo tų laikų liko dviračių takai iki Rėkyvos ir Kairių beigi Dviračių muziejus Brodvėjaus gale.

Šiais laikais garsėja Šiauliai ir kaip studentų miestas, šviesuomenės kalvė visai Šiaurės Lietuvai.

Senasis Šiaulių Universitetas saugo žilų viduramžių tradicijas, kuomet jis buvo garsiausia meninykų kalvė už Italijos ribų.

Manoma, kad žymieji flamandų meistrai būtent čia įgyjo savo meistriškumo pradmenis.


Lietuvos katalikybės centras

Kryžių kalnas - šiauliškių neprilygstamo dvasingumo beigi katalikiškumo įrodymas. Tokio nėr ne tik kitoj Lietuvoj, bet anei Latvijoje, anei Estijoje...
Daugelis Bažnyčios hierarchų mano, kad būtent Šiauliai yra pagrindinis katalikybės centras ant Lietuvos, kur gyvena patys tikriausi ir mažiausiai nuodėmingi katalikai.

To paliudijimas - greta Šiaulių stūksantis Kryžių kalnas, supiltas šiauliškių rankomis iš savo nuosavų daržų suneštos žemės. Ant to kalno šiauliškiai pristatė daugybę kryžių, o ant tų kryžių - dar kryžių. O ant tų kryžių - dar kryžiukų, o ant viršaus dar škaplierių prikabinėjo.

Visokie parmazonai užsieniečiai didžiai stebisi tokiu kalnu ir uždavinėja kvailus klausimus, girdi, ar čia kokios vietinio gyvūnėlių holokausto aukų kapinės ar kokia dar to kryžiais apkrauto kalno paskirtis? Šiauliškiai tik tyliai nusikeikia nevalstybine kalba iš tokių bedieviškų niektauzių, nesuprantančių Dievo garbinimo ypatumų Šiaulių regione.

Iš kur tiems parmazonams žinoti tai, kas aišku kiekvienam krikštytam pasaulio katalikui - kiekvienas kryželis, paliktas šioje šventoje vietoje sutrumpina laiką, kurį teks praleisti skaistykloje, vienu tūkstančiu metų.

O kryželis, pirktas iš šiauliškių prekeivių, katrie pardavinėja juos greta kalno - ir dviem tūkstančiais!

Dar šiauliškiai verda Gubernijos alų, gamina Baltic Vairo dviračius, Tauro televizorius, Stumbro odas ir Neaustines medžiagas. Be kitą ko, čia buvo siuvami įžymieji 'Elnio' batai. Ne, ne iš elnių, nors galvos guldyt negalėtume. Ir Adamkus ten savo tapkes pasisiuvo.


Įdomūs pastebėjimai visokie beigi nuostabi daina apie Šiaulius

Nuostabus klipas ir daina apie Šiaulius. Must see!
  • Privažiuojant prie Šiaulių iš Rygos ar Tilžės pusės Bažnyčios bokštas horizonte pasimato už kokių 10 - 12 kilometrų nuo miesto.
  • Miesto šventes šiauliškiai pažymi kepdami ir surydami visą, nepjaustytą jauti. Smulkesnių gyvūnų kepimas neatitinka išdidaus miestelėnų būdo.
  • Nors miesto centro ribose telkšo net du vandens telkiniai - Talšos ežeras ir kūdra Prūdelis, protingesni vietos gyventojai vengia juose maudytis ir karštomis vasaros dienomis važiuoja prie Rėkyvos, Geluvos ar kokio kito ežeriuko už miesto. Šiauliečiai saugo savo sveikatą.
Tikras šiaulietis visame gražume...


Visokios Šiaulių naujienos

Visame gražume per miesto jubiliejinio skaičiaus demonstraciją pionieriai žygiuoja pasveikinti garbingos tarybinių Šiaulių praeities

Gi dabar šviežia sensacija: Šiauliuose grįžta kažkoksai komunizmas, nes matyt jiems prie ruso buvo geriau, taip kad su ironiška nostalgija per 777 metų jubiliejų surengtoje šventėje iškilmingai žygiavo ir kažkokius ritualus atlikdinėjo pionieriai ir netgi kažkokie spaliukai. Su visais raudonais kaklaraiščiais bei kažkokiais kitais požymiais.

Kai pakilo skandalas, tai jau ir Rasa Juknevičienė ėmė retoriškai klausti, kodėl gi Šiauliai pamiršo hitlerjugendą, jei jau taip nostalgiškai visokias totalitarines organizacijas prisimena?