Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Šablonas:Birželio 13 dienos įvykiai

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Versija spausdinimui nebėra palaikoma ir gali turėti atkūrimo klaidų. Prašome atnaujinti savo interneto naršyklės žymes ir naudoti numatytąją interneto naršyklės spausdinimo funkciją.
  • 1895 metais šią dieną baigėsi dviem dienom anksčiau prasidėjusios pirmos pasaulyje automobilių lenktynės, vykusios iš Paryžiaus į Bordo ir atgal. Pirmasis atvažiavo toksai Émile Levassor, kuris vėliau su kitu inžinieriumi sukūrė vieną iš pirmų pasaulyje sėkmingų automobilių kompanijų - Panhard et Levassor.
  • 1900 metais Pekine toksai 47 metų amžiaus ponas, baronas Clemens August Freiherr von Ketteler, kuris buvo Vokietijos ambasadorius Kinijoje, pakliuvo į nutikimą. Jį užpuolė du jauni Kung Fu veikėjus, kurie, atrodo, bandė jį apiplėšti, naudodamiesi tuo, kad tuo metu vyko neramumai - vienas iš taip vadinamų boksininkų sukilimų (sukilimų, per kuriuos valdžią bandė užsigrobti kung fu aktyvistų vadovaujamos gaujos). Taigi, ponas Ketteler, kuris sau ramiai vaikštinėjo, pasiramsčiuodamas lazdele, tiesiog atidubasino tuos du Kung Fu veikėjus. Tą sužinoję, Kung Fu meistrai pasijuto baisiai pažeminti, visai pasiuto, pradėjo deginti europiečių kvartalus Pekine, užpuldinėjo žmones ir taip toliau. Į kovą prieš europiečius pasijungė netgi ir Kinijos kariškiai, kurie turėjo palaikyti tvarką. Taigi, po kelerių dienų, kai ponas Keteleris kažkur važiavo, jį sulaikė Kinijos imperatoriška sargyba, atpažino ir nušovė, taip keršydami už Kung Fu pažeminimą. Šitas nužudymas tapo vienu iš didžiausių pretekstų tam, kad į Kiniją įsiveržtų ir boksininkų sukilimą nuslopintų 8 tautų - Italijos, JAV, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Japonijos, Austrijos-Vengrijos, Vokietijos ir Rusijos pajėgos. Gavosi taip, kad per tuos du Kung Fu chuliganus, kuriuos tasai vokiečių baronas atlupo savo vaikščiojimo lazda, Kinija praktiškai buvo sutriuškinta kaip valstybė.
  • 1920 metais šią dieną JAV valstybinis paštas uždraudė vaikus siųsti paštu. Reikalas tas, kad gudrūs amerikonai sugalvojo, jog galima siuntinėti pas gimines mažus vaikus kaip siuntinius, nes tai pigiau kainuoja, nei su suaugusių palyda kažkur vežiot. Tai paštininkai dėl to turėdavo dirbti vaikų auklėmis. O toksai vaikų siuntinėjimas kai kuriose vietovėse taip smarkiai išplito, kad pradėjo rastis dar ir skandalai dėl supainiotų vaikų ir panašiai. Tai ir buvo įvestas šitas draudimas.
  • 1933 metais toksai nacis Hermann Goering įsteigė III Reicho slaptąją policiją, labiausiai žinomą kaip Gestapo (vokiečių kalba tai santrumpa nuo Geheime Staats Polizei). Gana greitai Gestapo pagarsėjo taip pat baisiai, kaip ir NKVD. Su pastarąja, beje, kurį laiką dar ir bendradarbiavo.
  • 1941 metais vėlyvą šios dienos vakarą NKVD išvažiavo į kaimus, kad naktį pradėtų masinius žmonių trėmimus. Tokie trėmimai vienu metu prasidėjo ne tik Lietuvoje, bet taip pat ir Latvijoje ir Estijoje
  • 1942 metais toksai Wernher von Braun paleido pirmą bandomąją Fau-2 raketą. Tai buvo pirma pilnavertė skysto kuro raketa, veikianti panašiai, kaip ir dabartinės kosminės raketos. Pirmoji raketa pakilo į 1,3 kilometro aukštį.
  • 1944 metais III Reichas pirmą kartą paleido į Londoną savo pirmą sparnuotąją raketą. Raketa, pavadinta Fau-1, turėjo pulsuojantį reaktyvinį variklį, nešė 850 kilogramų užtaisą, tačiau buvo baisiai netaikli. Per pirmąją šių raketų ataką buvo paleista 11 sparnuotųjų raketų, tačiau tiktai 4 pataikė į Londoną, o kitos nukrito išvis neaišku kur. Serijinė raketa kainavo 5090 reichsmarkių, kas atitiktų apie 200 tūkstančių šiuolaikinių eurų. Raketos buvo gaminamos kalinių-mirtininkų, požeminėse gamyklose, o tiksliau konclageriuose, kur žmonių mirštamumas buvo milžiniškas.
  • 1946 metais vienas iš istoriškai didžiausių ir tiesiog legendinių nevykėlių karalių, toksai Italijos karalius Umberto II, vos po 24 dienų buvimo soste, atsistatydino.
  • 1949 metais rašytojo George Orwell knyga "1984" buvo pripažinta geriausiu tais metais JAV išleistu romanu.
  • 1952 metais sovietų naikintuvas MiG-15 numušė virš neutralių vandenų Baltijos jūroje skridusį Švedijai priklausiusį DC-3 lėktuvą. Oficialiai sovietų valdžia viską neigė, tačiau gana greitai numušė ir dar vieną lėktuvą. Apie tai, kad lėktuvai buvo numušti sovietų valdžios tyčia, t.y., tai buvo sovietų įvykdytas teroro aktas, Rusija pripažino tik 1991 metais, jau po SSRS subyrėjimo.
  • 1962 metais režisierius Stanley Kubrick išleido filmą "Lolita", pastatytą pagal Vladimiro Nabokovo romaną. Būtent po šito filmo žodis "Lolita" tapo tiesiog bendriniu. Filme buvo gana korektiškai rodoma, kaip paauglė merga bando sau į tėvus tinkamą diedą suvedžioti ir išpisti, o tas diedas dvasingai ją myli kokia tai platoniška meile, nu ir taip toliau. Dėl filmo buvo baisūs skandalai, nes nors niekas ten ir nebuvo rodoma, bet realiai tai buvo gana netoli nuo kažkokios pedofilijos.
  • 1983 metais kosminis aparatas Pioneer 10 kirto Neptūno planetos orbitą ir taip tapo pirmu žmonių sukurtu aparatu, kuris paliko Saulės sistemą
  • 1988 metais išėjo pirmasis nelabai legalaus laikraščio Sąjūdžio Žinios numeris. Laikraštis buvo leidžiamas samizdatu, kopijuojant jį kur papuola ir kaip papuola, ant visokių kopijavimo aparatų, kurie tais laikais būdavo smarkaii saugomi KGB. Bet visvien kažkaip gaudavosi prasikopijuoti ką nors. Laikraštis buvo nepaprastai populiarus tarp tų, kas jį gaudavo.
  • 2000 metais Lietuvos Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis pasirašė įstatymą dėl sovietinės okupacijos žalos atlyginimo. Deja, bet Rusija jokios žalos neatlygino.
  • 2009 metais Vilniaus Balsių gyvenvietėje buvo įkastas simbolinis vamzdis būsimai Balsių mokyklai.
  • 2018 metais Volkswagen kompanija buvo nubausta milijardo eurų bauda dėl to, kad kažkaip falsifikavo dyzelių išmetamųjų dujų rodiklius.