Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia durnapedija! Nusišnekėjimų šventovė!

Samogetija:Neaiškūs tipai, eiti į plantaciją su žmogėnu

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 o  Samogetija  o 
 o  ooo  o 
 o  Skaityti pasakojimą  o 
 o  Specifiniai terminai  o 
 o  Civilizacijos istorija  o 
 o  Informacija apie planetą  o 
 o  ooo  o 
 o  Norintiems rašyti  o 
 o  ooo  o 

Liepi žmogėnui rodyti kelią į plantaciją. Netgi liepi pasiimti lazdą. Kitą, jo sėbro pamestą lazdą pasiimi pats. Jautiesi it koks karalius turėdamas dar vieną ginklą. Žmogėnas, nustebintas tokio pasitikėjimo, staiga išvis sukiūžta. Jis aiškiai supranta, kad tokie ginklai tau nieko nereiškia.

Beeinant link plantacijos, tau kyla mintis užduoti dar vieną svarbų klausimą:

- Sakyk, o žvėrių čia kokių yra?

Žmogėnas pagyvėja:

- Oj, daug žvėrių, visokių. Ir gerų, ir blogų. Geri tai įvairūs, gaudom juos, kiškiai visokie yra. Stirnos. Pamatysi. Dar avys yra. Burbulai yra. Irgi geri žvėriai. Ir blogų žvėrių yra. Vilkai blogi, daug jų čia visur. Kvaili, bet pikti. Dvėselienas ėda, bet ir žmones puola. Reikia lazdą turėt - primuši ir pabėgs, žmonių bijo, prieš puldami kriokia, išgasdint bando, tiktai pavienius puola. Vaikus kartais suėda...
- O lokiai blogesni, jie stori, nevaikšto, bet tyko, jei pagaus, tai gali ir sužalot, tylūs būna, kur nors duobėje kokioje užsikasa. Tik nuo jų smirdi labai, tai iš tolo aišku, kad lokys. Smirdi dvėselienom ir šūdais, nes šika po savim. Kur nušliaužia, ten duobę išsikasa ir gyvena, niekur nevaikšto, taip ir pūna...
- Dar čia yra vos keli milžiniški paukščiai. Vadinami Locus. Apie kokių 14 pedų aukščio. Gaudo lokius. Bet tik tuomet, kai tie lokiai ka nors daroja. Daugelis jų bijo... Nes pasirodo iš niekur.
- O lapės gudrios, jos mažos, vikrios, medžiais netgi šokinėja, bet bailios. Žmonių nepuola, bet avis ėda, kiškius. Kelios lapės kai supuola, tai mažas žvėrelis nepabėga... Vištas vis vagia... Bet kailis geras, gražus.
- O slibinai vat, tai tikra bėda. Štai šitie tai prakeiktas gyvis. Žmogus apsigint aišku gali, bet netikėtai užpuola, atvirose vietose, kur uolų nėra - ten jie gali priskristi tyliai, atklęsti. Kur uolų yra, jie nepuola, bijo, kad besklęsdami atsitrenks ir užsimuš patys. Tai būna, kad eini lauku, o atsklendžia toks, kaip duos į pakaušį! O paskui, partrenkęs ir uždraskyt, užėst negyvai bando. Tai gerai dar, kad silpni, tai atsigint galima, vat mane kartą užpuolęs buvo, tai ilgai paskui gydžiausi. O vaikus kai užpuola ar moteris, tai ir užmuša, ir nusineša... Gerai tik, kad mažai tų šlykštynių, nedažnas atvejis...
- Užtat debėsiai geri, muses gaudo, uodus. Nes kur vandens yra, tai šitų daug, tai debėsį pririši virve, tas skraido ir gaudo, o mėsa skani, nors nedaug... Tik irgi smirdi, kaip koks lokys... Dar kalbos eina, kad išties lokiai - tai seni debėsiai, kai užauga, kad nepaskrenda, kur nors nusileidžia, duobę išsikasa ir ten gyvena. Bet kas ten aiškinsis, lokį kas nors kai užtinka, tai pagaliais visi užbado, nes pavojingas yra.
- Daug čia visokių žvėrių, nesupasakosi, čia jau visi naujokai kai atvyksta, tai ilgai stebisi...

Galų gale pasimato ir kaimelis - Samogetija:Plantacija.