Sakralinė erdvė

Puikus pavyzdys - Vilniaus Katedra, menamai sakralinė erdvė dar garsiaisiais 1863 metais, pilna žmonių, bečiužinėjančių nuo dirbtinių kalnelių rogutėmis, o vasaromis ten išvis nuolatinis turgus vykdavo

Sakralinė erdvė - tai ta paralelinė Visata, katroje gyvena kunigai. Šieji visur mato sakralines aikštes, sakralinius laukus ir net galimai sakralines spinduliuotes, taipgi ir bando net kalbainiškais metodais reguliuoti kalbą ir užtikrintai teigia, kad jų Visatoje žmonės dauginasi pumpuravimusi, tuo tarpu ir jų Lietuvoje sekso nėra!

Gi dažniausiai išgirstamas žodis "sakralinė erdvė", kai kunigai ima kalbėti apie Vilniaus Katedrą, mat esą bet kokie renginiai sutrikdysią jųjų ramybę kažkaip ir kažkaip pažeisią kažką ten. Taip kad mes čia vienareikšmiškai matom įrodymą, kad su paralelinėm visatom įmanoma susisiekti ne tiktais per internetus, bet ir per bažnyčią!

Tad ir mes taip sakralinę erdvę įsivaizduojame, kaip tuščią plynę, kur kankiniai, suklupę ant kelių ir ašaromis apsipylę meldžiasi dejuodami ir vaitodami priešais Jėzų Kristų, tiksliau gal netgi prieš kažką baisesnio netgi...