Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia durnapedija! Nusišnekėjimų šventovė!

Pareidolija

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Pareidolijos - tokios iliuzijos, kur kažkas pasimato pacientui, įgaudamas kokį nors žmogišką ar dar kokį nors pavidalą, nors tenai nėra nei kokio nors žmogaus, nei kokio nors pavidalo. Kitaip tariant, čia pati riba tarp regos iliuzijų ir vaizdinių regos haliucinacijų. Paprastai pareidolijos pasireiškia pradinėse ir kiek menkiau galutinėse visokių psichozių stadijose.

Kadangi pareidolijos yra visai toksai ant ribos dalykas, tai atitinkamai ir skirstymas pagal stiprumą dar būna, nes varinatų čia yra įvairių - pradedant šiaip nesveikais fantazavimais ir baigiant visai jau rimtais psichikos sutrikimais.

Svarbu skirti pareidolijas nuo šiaip kokių nors paprastų iliuzijų: nors pareidolijos ir artimos iliuzijoms, jos visgi siejamos su nelabai normalia paciento būsena ir nelabai normaliomis reakcijomis. Bendrai tai patariame susirūpinti savo sveikata, jei jau pareidolijos jums prasidėjo.


Iliuzinės pareidolijos

Iliuzinės pareidolijos būna tada, kai pacientas suvokia pilnai, kad čia iliuzija, tik tiek, kad ta iliuzija labai jau tikroviška pasirodė, su afektu. Pavyzdžiui, ėjo pacientas namo per kokį nors parkelį, papūtė vėjelis, krūmas sujudėjo, o pasientui ir pasivaideno, kad tenai koksai nors žvėris ar išvis koksai banditas pulti ruošiasi. Šitaip jautresnis pacientas gali ir į kelnes pridaryti.

Būdinga, kad po pasivaidenimo ateina ir supratimas, kad visgi čia pasivaideno viskas. Švelnesniais atvejais tasai supratimas gali netgi ir be juntamo afekto ateiti. Tai tas suvokimas, jog pasivaideno - tai ir yra požymis, kad visgi tik iliuzija.

Jei jau kyla iliuzinės pareidolijos, tai gali reikšti arba labai pradinę psichozės stadiją, arba kokią nors neurozę, dėl kurios pacientas labai jau jautrus aplinkai kažkodėl.


Haliucinacinės pareidolijos

Haliucinacinės pareidolijos būna tokios, kur visgi kaip ir iliuzija, bet jau tokia, kad panašiau į pilnavertę haliucinaciją - pvz., kabojo paveikslas ant sienos su kokiu nors atvaizdu, pavyzdžiui, kokios netgi pačios Prezidentės, o staiga pacientas žiūri, kad toji iš paveikslo jam šypsosi, o tada dar ir akim mirkčioja, o galų gale ima ir pasako: "turėtum tu gal pasigydyti pas daktarus". Taip tokia nekalta iliuzija pavirsta į visišką haliucinaciją.

Labai tokia pariedolinė psichozės eiga būdinga tada, kai kokia nors baltoji karštinė: pirma šiaip iliuzijos ir netikrviškumai pasaulio, paskui pareidolijos, o paskui jau ir savarankiškos haliucinacijos. Dažniausiai tokios būna tada, kai pacientas stebi kokius nors margus paviršius, iš kurių raštų ima susidarinėti kokie nors mirgesiai, tie raštai ima judėti ir atgyja. Ypač tai lengvai būna, jei tuose raštuose dar ir kokios nors žmonių ar kitų padarų figūros pavaizduotos: viskas lyg ir banguoja, juda, o tos figūros ima kažkaip savarankiškai judėto, raštai akyse išskysta, o figūros netikėtai pasidaro tikros. Štai tada pacientui ir prasideda pirmi smagūs pojūčiai.

Haliucinacinės pareidolijos būna ryškus požymis, kad kažkoks deliriumas prasidėjo jau smarkiai. Ir čia jau patartume pacientui iškviesti gydytojus, kol dar neprasidėjo kai kas gerokai blogesnio.


Pseudopareidolijos

Pseudopareidolijos ča toksai tarpinis, jau dažniau besveikstant pasitaikantis atvejis: lyg ir panašu į haliucinacinę pareidoliją, bet ji kažkokia netikroviška pacientui atrodo, jo paties galvoje egzistuojanti. Būna šitokios neretai tada, kai pacientui psichozė pradeda rimti ir atsiranda suvokimas, kad visgi nelabai čia viskas normalu ir tie ant margų tapetų lakstantys padarai ar dar kokie nors gyviai yra kažkokie nelabai tikri, paties paciento smegenų sukurti.

Čia panašiai gaunasi, kad kaip haliucinacinės pareidolijos - tai pusiau pareidolijos, o pusiau haliucinacijos, tai pseudopareidolijos - tai kaip ir pusiau pareidolijos, o pusiau kažkokios pseudohaliucinacijos.

Kita vertus, reikia neužmiršti, kad nors tas visokių haliucinacijų nerealumo jausmas dažnai būna jau beslopstant psichozei, gali būti ir atvirkščiai, kai pradinėje stadijoje pacientas dar supranta, kad kažkas ne taip, o jau paskui kai prasideda pilnavertis sąmonės sutrikimas, tai jau viskas gerokai pablogėja. Todėl irgi geriau jau į gydytojus kreipkitės.