Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia durnapedija! Nusišnekėjimų šventovė!

Palimpsestas

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Palimpsestas - dažnas psichikos sutrikimas, o jeigu būti tikslesniems - tai paprastai būna toksai alkoholinis palimpsestas arba narkotinis palimpsestas. Išties tai toksai būtų simptomas arba netgi ir sindromas, kai atmintis išsitrina ar prapuola didseniais ir mažesniais gabalais.

Keliais žodžiais šnekant, tai palimpsestas yra tiesiog atminties praradimas, koksai būna labai smarkiai prisigėrus - lyg ir atsimeni kaip gert pradėjai, lyg ir atsimeni kaip atsibudai, ir netgi lyg ir atsimeni, ką girtas veikei, ale kažkoks atminties gabalas trinte ištrintas. Na, dar tarp to ištrinto gabalo pasitaiko vienas-kitas fragmentėlis nelabai rišlus, kuris užsilieka. Žodžiu, atmintis kaip ir yra, bet kažkokie fragmentai jau dingę.

Tipiški palimpsestų sukėlėjai - alkoholis, opiatai, barbitūratai, taip pat kai kurie kiti narkotikai. Prasidėję palimpsestai yra patikimas medicininis požymis, kad jau esi tapęs alkoholiku.

Palimpsestas nėra pilnavertė amnezija, nes atminties praradimai yra tiktai fragmentiniai, kitaip tariant - švelnesni. Be to, pats palimpsestas pasižymi gana aiškia ir tipine eiga bei nesunkiai nustatomomis priežastimis.


Medicininė palimpsestų esmė

Palimpsestas išsivysto dėl alkoholinės ar narkotinės intoksikacijos. Būdingi požymiai: negebėjimas atkurti atskiras detales, smulkmenas ar epizodus, vykusius tuo metu, kai buvo alkoholinė ar narkotinė intoksikacija. Nepaisant to, pacientas gali atkurti didelę dalį bendros įvykių eigos. Kitaip tariant, žmogus lyg ir atsimena bendrai, tačiau paskiri atminties fragmentai gaunasi ištrinti. Palimpsestų eigai sunkėjant, prarandami atminties fragmentai plečiasi, kol ligonį ima kamuoti jau ir pilnavertės amnezijos.

Psichiatrijoje palimpsestai yra pirmas kriterijus, leidžiantis vienareikšmiškai diagnozuoti I alkoholizmo stadijos požymius: psichinė priklausomybė nuo alkoholio pasireiškia obsesijos pobūdžio potraukiu gerti, kuris, savo ruožtu, iš paciento atima galimybę kontroliuoti išgeriamo alkoholio kiekius. Tuo pat metu auga tolerancija alkoholiui, girtavimas iš periodinio pereina prie sistematinio. Būtent tokį procesą vienareikšmiškai leidžia identifikuoti palimpsestų atsiradimas: pacientai girtavimo metu patiria fragmentiškus atminties praradimus.

Jau II alkoholizmo stadijoje būsena sunkėja: pacientas tampa fiziškai priklausomu nuo alkoholio, potraukis alkoholiui turi kompulsijos požymių, yra aiškus somatovegetatyvinis abstinencinis kompleksas - t.y., pagirios. Tolerancija alkoholiui yra labai didelė, girtumo būsena pakitusi ("prisigėręs, bet atrodo kaip blaivas"). Alkoholio vartojimas sistemingas, primenantis užgėrimus, besitęsiančius po keletą dienų ar savaičių. Šioje stadijoje pastebimi paciento charakterio pokyčiai, degradacija, vidaus organų veiklos sutrikimai. Neretai šioje stadijoje pastebimos ir alkoholinės psichozės. Būdinga, kad palimpsestai šioje stadijoje jau ima peraugti pilnavertes amnezijas, kur pacientas negali atkurti įvykių eigos, neatsimena nieko, ką darė būdamas girtas.

Galų gale, III stadijoje potraukis alkoholiui tampa visiškai kompulsyvinis ir valdantis paciento elgesį. Abstinencinis sindromas tampa labai sunkiu, pacientas negeba valdyti įvykių eigos, nesiorientuoja situacijoje. Esminis požymis - tolerancija alkoholiui sumažėja. Ima rastis alkoholinės demencijos (silpnaprotystės) požymiai. Somatiniai pažeidimai ima darytis sunkiais. Pacientui nustojus gerti, lengvai išsivysto delirium tremens. Būdinga, kad palimpsestas tampa nuolatiniu, pacientas ima pamiršdinėti įvykius, buvusius prieš pusvalandį-valandą, netgi esant sąlyginai nedideliam apgirtimui.

Bendru atveju, atsiradus palimpsestams, pacientas pereina į dažnėjantį girtavimą. Alkoholį pacientas ima vartoti ne tiek kaip gėrimą, kiek kaip preparatą, kuris reikalingas esą savijautai pagerinti. Pats pacientas gali pastebėti, jog geria dėl kiek kitų priežasčių ir kiek kitaip, negu aplinkiniai. Tokioje stadijoje prasideda užmaskuotas alkoholizmas (pacientas geria atskirai nuo kitų, iš užslėptos gertuvės ar pan.), kartu nuolat galvoja apie progas išgerti. Ilgiau negėręs, pacientas stengiasi prisigerti kuo staigiau - vos atsiradus progai, skubina kitus, pats stengiasi greitai išgerti kelias taureles, kad atsirastų pirminis apgirtimas. Blaivą pacientą ima kamuoti kaltės jausmas, dėl to jis neretai ima vengti kalbų apie alkoholį. Būdinga, kad būsenai sunkėjant, dažnėja ir gilėja palimpsestai.

Trumpai tariant, palimpsestai yra vienareikšmis ir akivaizdus požymis, kad pacientas piktnaudžiauja alkoholiu. Svarbu skirti alkoholinius palimpsestus nuo alkoholinių amnezijų: pirmieji yra pirmų alkoholizmo stadijų požymiai, o antrosios - jau įsitvirtinusio alkoholizmo.

Būdinga, kad alkoholiniai palimpsestai ir amnezijos prasideda kardinaliai greičiau ir ryškiau, jeigu alkoholis vartojamas su kitais psichiką veikiančiais preparatais. Itin staigiai (neretai jau per pirmus pavartojimus) palimpsestai ir amnezijos išsivysto, kai su alkoholiu vartojami opiatai. Tokia staigi eiga nebūdinga gryno alkoholio vartojimui ar alkoholio kombinavimui su barbitūratais, marichuana ar pan..


Istorinis diskursas

Pirmas žodį "palimpsestas" ėmė naudoti toksai garsusis psichiatras Cesare Lombroso, kai 1899 tyrinėjo visokius kalinius ir atrado, kad tie kaliniai ant sienų visokius užrašus rašinėja, o tie užrašai kartais ganėtinai įdomūs būna. Tik vat tuos užrašus kalėjimų valdžia vis nutrina ar uždažo, tai trukdo išsiaiškinti. Tai kažkaip taip ir davė pavadinimą - graikų kalboje būtų "palimpsestos".

Paskui jau reikalą aprašė kitas kažkoksai tai psichiatras - niekam nelabai žinomas K.Boenhoeffer, kai 1901 metais išanalizavo visokius atminties praradimus, kurie būna prisigėrusiems.