Opel Kadett

Čia garsusis Opel Kadett iš Vilbaros reklamos

Opel Kadett - legendinė Opel gamybos mašina, kadaise labiausiai pagarsėjusi dėl to, kad anokia Vilbara šitą mašiną įvežė į Lietuvą, siūlė pirkti už dolerius ar markes, ir tai buvo pirma užsieninė mašina Lietuvoje, laisvai parduodama kam tik nori, nors ir visiškai neįperkama. Tai tąja proga prie kampinio Pilies gatvės apačioje (link Barboros Radvilaitės gatvės) esančio pastato daugelį dienų stovėjo eilė žmonių, kurie ėjo tiesiog tam, kad pasižiūrėtų. Tiesa, žiūrėjo ne tik į Opel Kadett mašiną, bet ir į kitas prekes.

Gi kita Opel Kadett garsumo priežastis buvo ta, kad Opel gamyklas iš Vokietijos po II Pasaulinio karo išsigrobė ir išsivežė sovietai, kurie seno Opel Kadett modelio pagrindu ėmė gaminti Moskvič 400 mašiną. Pastaroji tapo pirmąja SSRS mašina, kuri bent jau teoriškai buvo parduodama ir šiaip normaliems žmonėms, o ne tik kompartijos vadams ir vadukams.

Šiaip tai Opel Kadett buvo viena iš labiausiai vykusių ir sėkmingiausių Opel mašinų modelių, puikiai konkuravęs su VW Golf, pakolei Opel optimizacija nesumaišė visų reikalų, įskaitant ir šių. Kaip tenai tie veikėjai iš Opel viską sugebėdavo taip daryti, niekas nesupranta, bet nuo Tarpukario puikiai žinomi modeliai kažkaip ėmė ir išnyko - matyt tokia gera vadyba gavosi, kad štai ir nebeliko.

Opel Olympia - priešistorė

Apie 1930 Opel susidūrė su tuo, kad mašinų parduoda vis daugiau, tačiau tų mašinų savikaina nekrenta, joms sudėtingėjant, darbo daugėja, o negana to, nesigauna ir šuolio pagal charakteristikas padaryti. Taigi, viską gerai apgalvoję ir pasinaudoję General Motors patirtimis, Opel inžinieriai per kažkiek metų sukūrė ir visą naują mašiną, ir jos gamybos technologiją - kur mašina buvo be paskiros važiuoklės, t.y., pilnai nešantis kėbulas, o negana to, tas kėbulas buvo suvirintas taškinio virinimo būdu, o ne varžtais susuktas ar kniedėm sukaltas. Taip ir gavosi Opel Olympia, kuri buvo viena iš moderniausių visų laikų mašinų.

Opel Olympia gamyba tiek smarkiai skyrėsi nuo ankstesnių mašinų, kad teko statyti visiškai naujas gamybos linijas, kitokius konvejerius, suvirinimo linijas, kėbulo dalių štampavimo įrangą ir taip toliau. Tačiau išlošimas buvo tai, kad Opel Olympia svėrė maždaug 180-200kg mažiau už kitas panašias mašinas, gamintas tradiciniu būdu. Turint omeny, kad tai buvo gana maža mašina, ir jos svoris tebuvo 865kg, tai tie 180-200 kilogramų reiškė labai daug - mažiausiai penktadalį, o gal ir ketvirtadalį svorio. Ir kaina buvo labai nedidelė - 2500 reichsmarkių.

Opel Olympia buvo nepaprastai vykusi mašina, vėl pradėta gaminti po II Pasaulinio karo ir vėliau per porą dešimtmečių išaugusi į daug didesnį modelį - Opel Rekord. Tačiau jau išsyk po sukūrimo Opel inžinieriams kilo kitas klausimas - ar negalima dar labiau supaprastinti, palengvinti ir atpiginti Opel Olympia mašinų, taip kad gautųsi viena iš pigiausių mašinų, kokias tik galima sugalvoti.

Opel inžinieriai išties pasistengė ir gavosi dar truputį sutrumpinta, susiaurinta, sumažinta ir dar daugiau kaip 100kg palengvinta mašina, kainavusi 2100 reichsmarkių.

Opel Kadett I

Štai tokia sumažinta, susiaurinta, sutrumpinta, palengvinta ir supaprastinta Opel Olympia, kuri atrodė išties beveik taip pat, kaip ir šiap paprasta Olympia, tik tiesiog mažėsnė - tai ir buvo ta mašina, kurią Opel pavadino Kadett vardu. Tas 1936 metų Opel Kadett kainavo 2100 markių. Vidutinis to meto atlyginimas tuo metu buvo apie 100-120 markių per mėnesį, tad tokia kaina jau atrodė visai įperkama žmonėms, gyvenantiems kiek geriau, nei vidutiniškai.

Opel Kadett ilgis tarp ratų buvo 234cm, bendras ilgis - apie 380cm, plotis 138cm. Mašina buvo išties nedidelė, tačiau visgi galėjo sutalpinti du nelabai didelius žmones priekyje ir dar tris gale. Mašina svėrė 757 kilogramus, turėjo vieno litro variklį ir gerą dieną, važiuodamas pavėjui nuo kalno galėjo pasiekti 98 km/h greitį.

Turint omeny tokią mažą kainą, tai buvo labai neblogos charakteristikos. Palyginimui, pirmas Volkswagen sukurto vabalo pirmas variantas turėjo kainuoti 990 reichsmarkių (bet nebuvo už tokią kainą parduodamas), ilgis tarp ratų buvo 240cm, bendras ilgis - apie 400cm, plotis 138cm. VW vabalas svėrė apie 800kg ir galėjo važiuoti iki 100 km/h, turėjo kiek galingesnį variklį, bet buvo sukurtas tik 1938, keleriais metais vėliau, jau turint daug daugiau patirties, ir su dideliu, ilgai trukusiu valstybiniu finansavimu, o galų gale pradėta gaminti tik 1946 - dešimtmečiu vėliau.

Trumpai tariant, galima tarti, kad Opel Kadett tapo viena iš moderniausių ir sėkmingiausių mažų mašinų. Nuo 1936 iki 1940, kai gamybą nutraukė įsisukęs II Pasaulinis karas, Opel pagaminto 107 tūkstančius Opel Kadett. Kaip europietiškai mašinai, tai buvo tiesiog milžiniški skaičiai, ypač dar turint omeny, kad tai nebuvo koks nors gatvės spuogas - tai buvo mažos, bet ne mikro klasės mašina.

Buvo gaminami keli Opel Kadett variantai - ir kabrioletai, ir sedanai su 2 ar 4 durim, tiesa, šie buvo kiek brangesni, nes už papildomas duris reikėjo mokėti papildomus 250 markių.

Moskvič 400/401

Pasibaigus karui, SSRS pradėjo masinį Vokietijos gamyklų išvežinėjimą į SSRS, tiesiog išmontuojant ir vežant visą įrangą, kokia tik buvo. Negana to, kad ir šiaip išvežinėjo, tai sovietai ėmė reikalauti, kad jiems būtų atiduotos ir kitos Vokietijos gamyklos, nebuvusios jų okupacinėje zonoje. Tokiu būdu sovietai kažkaip ėmė ir išsireikalavo iš JAV, kad jiems leistų išsivežti įrangą iš Rüsselsheim mieste buvusios Opel gamyklos, nes tai būsią jiems kompensacija už kažkokią subombintą gamyklą Maskvoje.

Realiai nei ten buvo labai subombinta kas Maskvoje, nei ten sovietams ko labai reikėjo, bet realiai jie tiesiog norėjo perimti ir išsivežti vieną iš didžiausių automobilių gamyklų Europoje. Taip ir padarė - ir išsivežė ne tik įrangą, skirtą Opel Kadett gamybai, bet ir dalį įrangos, skirtos Opel Olympia gamybai, ir dalį įrangos, skirtos Opel Kapitan gamybai, ir taip toliau.

Parsivežę į Maskvą įrangą ir krūvą pagrobtų specialistų iš Vokietijos, sovietai per du metus sugebėjo pasistatyti gamyklą ir pradėti gaminti kiek modifikuotus Opel Kadett klonus. Mašinas gamino iki pat 1956, kai jos jau pasidarė tiek pasenusios, kad netgi SSRS ėmė atrodyti, kaip senienos. Visgi blogiausia buvo tai, kad įranga buvo neprižiūrima, sovietai patys savų specialistų neturėjo, tad kai mašinų gamybos linijos ėmė byrėti, niekas jų neįstengė sutvarkyti ir pataisyti.

Iš viso SSRS pagamino 247 tūkstančius Opel Kadett mašinų, pervadintų į Moskvič 400 ir Moskvič 401, kur pastarieji buvo atseit kažkuo modernizuoti, bet išties niekur neaišku kas tenai pas juos buvo moderniau, nes viskas buvo taip pat, tik tame pačiame variklyje padidintas suspaudimo laipsnis ir apsisukimų ribotuvas perreguoliuotas, kad maksimalios apsukos būtų didesnės. Tai dėl to šitie varikliai buvo keliomis arklio galiomis galingesni ir kartu greičiau pradėdavo gesti.