Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia durnapedija! Nusišnekėjimų šventovė!

Obsesinis-kompulsinis sutrikimas

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Obsesinis kompulsinis sindromas arba taip vadinama įkyrių būsenų neurozė - čia toksai sutrikimas, kai pacientui vis kažkokios įkyrios mintys, idėjos, įsivaizdavimai ir potraukiai lenda, dargi tiek dažnai ir smarkiai, kad gyventi pacientui pasidaro sunku ir nemalonu, o paciento elgesys pasidaro toksai gana keistas ir aplinkinius stebinantis. Išties gi viena iš klasikinių neurozių.

Obsesinis-kompulsinis sutrikimas pasitaiko gerokai rečiau už neurasteniją ar isteriją, tad stebina aplinkinius daug smarkiau, nei kiti paplitę smulkūs žmonių kvankštelėjimai.

Dėl to, kad įvairios obsesijos ir kompulsijos neretai persimaišo su paciento jauduliu dėl bet kokių pokyčių ir neteisingos tvarkos, dažnai šita neurozė susiejama su psichastenija, o kartais netgi viena nuo kitos neskiriama, tariant, kad obsesinis-kompulsinis sindromas - tai tiesiog smarkiai išvystyta ir pažengusi psichastenijos versija, nes ir ten ir ten visokios būsenos ir mintys įkyrios.

Skiriant griežtai - įkyrių būsenų neurozė pasižymi paciento nolatiniu apsėdimu, dėl kurio jis vis kažką absurdiškai daro, pvz., vis tikrina ir tikrina, ar durys užrakintos, gi psichastenija - švelnesnis atvejis, kur šiaip kankynės dėl to, kad nežnia kaip kas bus. Dėl to, kad įkyrios būsenos pereina į nevaldomus paciento veiksmus, šitas sutrikimas kartais priskiriamas ne prie neurozių, o prie psichozių, o kartais ir išvis vadinamas sindromu, kuris prie kitų sutrikimų būna, bet nėra savarankiškas.


Įkyrių būsenų sutrikimo simptomatika

Esminiai kriterijai - neurotiniame fone kartu su psichastenijai būdinga simptomatika arba net ir be jos išsivysto vienas ar du papildomi simptomai:

  • Obsesija - nevaldomas paciento apsėdimas visokiomis nesąmoningomis mintimis, kurių neįmanoma atsikratyti ir kurios pacientą tiesiog daveda, nors ir kokios būtų absurdiškos
  • Kompulsija - paciento elgesys, pakitęs dėl tų minčių tiek, kad tas pacientas ima daryti visokias nesąmones

Skirtingai nuo kitų neurozių, obsesinis-kompulsinis sutrikimas pasižymi stabilia ir blogėjančia eiga, pacientai paprastai į normą jau nesugrįžta, kas rodo, jog pakitimai yra organiniai ir sietini su pirmomis prasidedančios šizofrenijos stadijomis. Ilgainiui pacientus apsėdančios mintys pradeda virsti pseudohaliucinacijomis, kurios įgauna stabilų pobūdi. Tai rodo, kad tarybinių psichiatrų teorijos apie tai, kad neurozės tėra organiniai sutrikimai, atsirandantys ankstyvose šizofrenijos stadijose - visiškai teisingos.

Neretai obsesiniai-kompulsiniai sutrikimai būna kartu su įvairiarūšėmis fobijomis, kurios perauga į obsesyvinį pobūdį: pacientas ne tik bijo kažkokių dalykų, bet ir įkyriai nervinasi, kad tie dalykai jau vyksta ar kad dėl jų kažkas atsitiks. Pvz., infekcijų baimę turintis pacientas nervinasi, kad jis susitepęs pavojingomis bakterijomis ir tokios mintys įgauna obsesyvinį pobūdį, o ilgainiui priverčia pacientą pradėti praustis, netgi kai rankos švarios. Potraukis praustis tampa nevaldomu, pacientas prausiasi kas kelias minutes, ima įtardinėti, kad bakterijomis susitepė nuo durų rankenų ar dar kokių nors daiktų, o galų gale prausiasi ir prausiasi be perstojo.

Būdinga, kad visi įkyrūs reiškiniai vyksta nepriklausomai nuo paciento valios ar sveiko proto: nors ir suprasdamas, kad tai nesąmonė, pacientas to negali suvaldyti.

Kartu su įkyriais reiškiniais ir fobijomis dažnai pastebimi ir papildomi astenijos simptomai, būdingi bendrai daugumai neurotinių atvejų - pacientas dirglus, nuvargęs, sunkiai koncentruoja dėmesį, jį kamuoja nemiga ir pan..

Pagal obsesinio-kompulsinio sutrikimo eigą, išskiriami trys pagrindiniai sutrikimo variantai:

  • Pavienis įkyrios būsenos priepuolis, trunkantis nuo kelių savaičių iki daugelio metų
  • Obsesiniai-kompulsiniai recidyvai su sveikais periodais, kur ligonis nerodo simptomatikos
  • Nuolatinė įkyri būsena su periodiškais simptomatikos sustiprėjimais, kai prie obsesinių simptomų prisideda ir kompulsyvus elgesys

Kompulsinių ir obsesinių sutrikimų gydymas simptomatinis, trankvilizatoriai, neuroleptikai. Simptomams nuslopinti tinka auklėjamaisiais metodais paremta psichoterapija, padedanti koreguoti elgesį. Pavyzdžiui, jei pacientas turi nevaldomą poitraukį graužti nagus, gera psichoterapine priemone gali būti nagų sutepimas chinino tirpalu. Tyrimai rodo, kad nuo kai kurių kompulsinio elgesio formų labai efektyviai padėti gali sulfozinas. Taip pat padeda ir elektroimpulsinė terapija. Nuo tinkamai parinktų psichoterapijos metodų nemenkai priklauso gydymo sėkmė.