Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Nintendo Entertainment System

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Japoniškas NES variantas visame gražume, bet jis ir apgaulingas: nors atrodo, kad apačioje - visai įprasti kompų diskeliai kažkokie kišami, išties gi tai nei velnio, nes ten diskeliai kažkokie visiškai kitokie. Kita vertus, tas storas apačioje esantis diskasukis, vadinamas Famicom Disk System, būdavo tik papildomame komplekte, o paprastai tai be jo visi tą kompiuterį turėjo.

Nintendo Entertainment System, dar žinomas kaip NES arba Family Computer arba Famicom, Lietuvoje buvo žinomas gal ne tiek šitais pavadinimais, kiek visokiais Taivane ar paskui dar ir Kinijoje gamintais klonais, kaip kad koks nors Zhilitong aka Ziliton ar Dendy. Žaidimams skirtas kompiuteris, kuris turėjo kokius nors džoistikus ir buvo jungiamas prie televizoriaus ir ant kurio puikiai ėjo geimai.

Nintendo Entertainment System buvo daugiau žaidimų kompiuteris, nei šiaip kompiuteris, paleistas į pardavimus dar 1983 metais, liepos 15, kas sukėlė nemažą furorą, nes iki tokio smagaus kompiuterio nelabai daug kas dasigalvodavo, tik Nintendo čia taip gerai sugalvojo.


Visokios smulkesnės žinios apie NES

Kompiuteris teoriškai buvo labai prastas ir netikęs, su 6502 modelio procesoriumi, kuris jau netgi tais laikais jau buvo gana atgyvenęs, bet užtat baisiai pigus, pigesnis už bet kokį konkurentą. Kad niekas negestų, kompiuteris turėjo mažai dalių, netgi ir kraunamas žaidimais buvo ne iš magnetofono kasečių, kaip kiti, o iš specialių tokių, kur su mikroschemomis. Kita vertus, tas kompiuteris buvo pigus ir darė tai, ką reikia.

Visa to NES kompiuterio schema buvo tokia, kad klonuoti kas nors jį galėtų kuo sunkiau, kad žaidimų kūrėjai negalėtų daryti žaidimų, jei negaus specialių licencijų iš Nintendo, ir kad netgi taisyti tų kompiuterių niekas negalėtų, nes negautų detalių taisymui. Negana to, į visą tą kompiuterį buvo įkištas durnas antipiratinis čipas, skirtas tam, kad niekas pirataut negalėtų ir kad pasaulis būtų padalintas į visokius regionus, kur tarpusavy negalėtų konkuruoti.

Tai dėl tų čipų paskui vartotojai ardydavo tuos kompus ir nupjausdinėdavo kokius tai laidus, kad galėtų žaisti žaidimus, nes ta antipiratinė apsauga greitai išprotėdavo ir kompiuteris nustodavo dirbti. Tipiškas antipiratinės apsaugos gedimas atrodydavo kaip nuolatinis konsolės persikraudinėjimas, kai ji vis išsijungia ir vėl įsijungia, mirksėdama raudona lempute.

Deja, nors ir apsaugas pašalinus, likdavo visvien nesuderinamumai tarp kasečių, kurios irgi tyčia buvo kažkaip skirtingai sukonstruotos, netgi su skirtingu išvadų skaičiumi, kad tik kas nors kažko negalėtų kur nors kitoje šalyje sau nusipirkt.

Amerikoniškas Nintendo Entertainment System variantas, Deluxe rinkinys, kuriame pilna papildymų visokių. Pats kompiuteris - juntamai didesnė dėžė, nei japoniška, o ir tyčia viskas taip padaryta, kad nors programos tos pačios, ir elektronika tokia pat viduje, bet niekaip negali žaisti kasečių, skirtų japoniškam variantui.

Kad būtų visgi ne vien žaidimai, buvo ir pagerintų priedų tam NES Famicom - pvz., kokia nors klaviatūra ir dar kasetės su BASIC kalbos interpretatoriumi. O dar paskui pasirodė ir naujesni klonai, kurie buvo ir šiaip geresni, ir pigesni, ir dauguma - visai ne Nintendo gaminami.

Išties tai buvo trys tie Nintendo Family Entertainment System variantai: amerikonam ar europiečiam skirtas NES, japonam skirtas Famicom ir visokių kiniečių gaminamas Famiclon. Tai amerikonam ir europiečiam skirtas buvo didesnis ir rimčiau atrodantis (nors viduriais - toks pats), o japoniškas - mažesnis. Gi Famiclon atrodydavo įvairiausiai, nuo didelių dėžių iki mažų dėžučių, savo išvaizda imituojančių ką tik nori, net ir visai kitų rūšių žaidimų konsoles.

JAV toks originalus NES kainavo apie 150 dolerių, bet kai ėmė plisti Lietuvoje, tai jau buvo kokie 1993 metai - dešimtmečiu vėliau. Tai kaina tuomet buvo apie 100 baksų, arba 400 litų. Ale labai greitai išplito kinietiški ir taivanietiški klonai, tie visokie zilitonai, kurie kainavo kelis kartus pigiau - už 120-150 litų buvo įmanoma nusipirkt. Tai šitie buvo tokie populiarūs, kad dauguma ir nežino, kad čia buvo Nintendo kompiuterių kopijos. Tai būna, kad kažkas nostalgiškai prisimena apie kokius tai zilitonus ir dendžius...