Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia durnapedija! Nusišnekėjimų šventovė!

Ktulu

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
(Nukreipta iš Ktulas)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Seimo posėdžiai naktimis atrodo štai šitaip, o visai ne taip, kaip jūs galvojate

Ktulu arba dar vadinamas Kthulhu, Ktulhu, Cthulhu, Ctulhu arba išvis tiesiog Ktulas - anoksai berods monstras, katras iščiulpia smegenis ar tai kažką panašaus. Anasai gyveno ilgą laiką alternatyvioj realybėj, kol persikėlė į mūsiškę per kažkokią tarprealybinę skylę, o dabar per TV ekranus bei mobiliakus skleidžia psichotronines bangas, dėl kurių žmonės kraustosi iš proto.

Pipedija turi visus įrodymus, kad Ktulu būstinė yra Vilniuje, kanalizacinių nuotekų valymo stotyje, katra yra šalia pat Forum palace ir iš ten nuolat sklindanti smarvė - tai ne kas kita, o Ktulu bezdalai, tai įrodo ir tai, kad visai netoli, kitoje Nėries pusėje yra Seimas, o visi seimūnai yra Ktulu valdomi zombiai, tuo tarpu masiškai besiveisiantys Nėryje bebrai - tai ne kas kita, kaip zarazos pernešėjai!

Kiti dar puikiai žino, jog ktulu ginklas - tai informaciniai nuodai, todėl žmonės nuo jo ir išprotėja.


Ktulu biologija

Sprendžiant iš kūno sandaros, Ktulu turi ir ropliams, ir moliuskams būdingų sandaros ypatybių. Žemiškų rūšių požiūriu tai nėra įmanoma, nes kaip žinia, moliuskai yra bestuburiai, tuo tarpu ropliai - stuburiniai. Toksai faktas rodo, kad Ktulu negalėjo išsivystyti Žemėje evoliucijos būdu, o panašumai ir su ropliais, ir su moliuskais - greičiau atsitiktiniai.

Spėtinai, Ktulu gali būti iš kitų planetų atvykęs padaras, kitaip tariant, ufonautas. Itin ilga jo gyvenimo trukmė ir gebėjimas likti gyvu, tačiau psichiškai aktyviu tūkstančius metų po vandeniu papildo teoriją: tai leidžia įtarti, kad jo dauginimasis irgi turi būti išskirtingai lėtas, galimai jis gali turėti net ir kai kurių žemiškiems augalams ar grybams būdingesnių bruožų.

Spėjama, kad žmonijos civilizacija galėjo išsivystyti dėl to, kad Ktulas kuriam laikui užmigo ir nustojo veikti žmonių psichiką pragaištingu būdu. Kita vertus, teorijos priešininkai teigia, kad būtent dėl Ktulo įtakos civilizacija ir išsivystė: šio perduotos žinios tapo impulsu, privertusiu žmoniją keistis ir tobulėti.


Visokie istoriniai neįdomūs duomenys apie Ktulu

Paties H.P.Lovecraft nupaišytas Ktulas labai primena kitų žmonių minimus Ktulo aprašymus, taip kad neabejotina, jog ir patsai Lovecraft buvo aiškiai paveiktas Ktulo skleidžiamos psichotroninės spinduliuotės
Ktulu atneša mums dovanas ir yra kaip Senelis Šaltis, todėl žmonės juo džiaugiasi

Pirmą kartą Ktulu paminėtas buvo 1926 metais anokio rašytojo H.P.Lovecraft apsakyme "The Call of Cthulhu" (Ktulo šauksmas koks nors ar ten pakvietimas - maždaug taip išsiverčia). Apsakyme niekas to Ktulo nematė, bet įspūdį anas padarė kraupų: gyvenantis kažkur Ramiąjame vandenyne monstras savo psichinėm spinduliuotėm apsėdo žmones visur kur papuola.

Apsakyme nei vienas iš Ktulo apsėstų žmonių nematė to padaro gyvai, tačiau begalės jį matė visokiuose sapnuose, o menininkai - ir šiaip savo vaizduotėje. Ktulas atrodė maždaug kaip aštuonkojis su čiuptuvėliais pagal galvą, tačiau su kūnu, kiek primenančiu žvynuotą žmogų ir dar su dideliais sparnais ant nugaros.

Kaip pasakojo istorija, Ktulas kadaise valdęs visą Žemę ir ateityje vėlei valdysiąs, tačiau nemirtingasai monstras buvo kažkaip įkalintas po vandeniu, seniai paskendusiame mieste. Kartą per žemės drebėjimą dalis to miesto iškilo virš vandens, tai Ktulo spinduliuotė nuo to sustiprėjo ir ėmė smarkiai veikti visokius psichus, menininkus ir šiaip kokius nors jautresnius žmones.

Dėl stipraus poveikio psichikai susidarė ir Ktulu kultas - kokia tai sekta, kuri ėmė garbinti tąjį ir dirbti jo labui, bet šioji nelabai pakankamai teatskleidžiama pasakojime.

Kažkodėl H.P.Lovecraft pasakotos istorijos pabaigoje tasai senovinis miestas vėl nugrimzta po vandeniu, kurio stori sluoksniai susilpnina psichotroninę spinduliuotę, o gal ir šiaip didelis slėgis užspaudžia ano smegenis, taip kad vėlgi žmonija kiek aprimsta.

Ktulu buvo daugelį kartų minimas visokiuose apsakymuose, taip kad personažas tapo plačiai žinomu, pvz., iš tokių to paties H.P.Lovecraft kūrinių, kaip "The Dunwich Horror", "The Whisperer in Darkness", "At the Mountains of Madness" ir pan., o dėl savo įspūdingumo Ktulas perkeliavo ir į daugelio kitų rašytojų galvas, tiap kad ilgainiui tapo žinomu labai plačiai.


Kthulhu kalba

Knygose dar minima labai neaiški, nerišli Ktulu kalba, dar žinoma kaip Reliehijų kalba (nuo miesto pavadinimo - R'lyeh), kurioje yra neaiškių žodžių. Pirmi tokios kalbos fragmentai buvo iš "Ktulu šauksmo" knygos, kur minima tokia vat frazė:

Ph'nglui mglw'nafh Cthulhu R'lyeh wgah'nagl fhtagn,

kuri reiškia, kad R'lyeh mieste savo namuose negyvas Ktulas sapnuoja ir laukia.

Vėliau, iš kitų Lovecraft bei jo mokinių knygų išaiškėjo ir daugiau žodžių.

Pati kalba savo tarimu (fonetika) yra artima velsiečių ir germanų kalboms, tačiau gramatiškai gerokai skiriasi. Itin ryškiai pastebimi skirtumai slypi semantikoje - ktulu kalba neskiria veiksmažodžių, būdvardžių ar daiktavardžių. Tas pats žodis gali reikšti ir veiksmą, ir daiktą, ir jo savybę. Kalboje yra labai riboti laikai, rodantys visiškai netiesinį kalbos nešėjų mąstymą - ten yra tik einamasis laikas ir neeinamasis laikas - pastarasis nėra skirstomas į būtąjį ar būsimąjį pagal jokius, netgi netiesioginius požymius.

Kartu su prasminiais žodžiais yra naudojami ir keli prefiksai bei sufiksai, kurie modifikuoja prasmes, tačiau tokia prefiksų ir sufiksų sistema yra neišvystyta.

Dėl tokių neapibrėžtinių savybių, ktulu kalba perduotų pranešimų prasmė visada yra ganėtinai išplaukusi, didele dalimi nuspėjama, remiantis pranešimo gavėjo emociniais ir vaizdiniais potyriais.

Kaip spėja semiotikos atstovai, tokios kalbos savybės, kurios priartina kalbą prie protokalbų (pvz., tokių, kurias naudoja beždžionės ar dar žemesni gyvuliai) - tai kalbinės degradacijos požymis. Pagal viską sprendžiant, kalba suprimityvėjo dėl to, kad komunikacinai naudojama telepatija, kuri didele dalimi atstoja kalbą, taigi, kalba telieka formaliu telepatinio bendravimo papildymu. Dėl to paties telepatinio bendravimo, kalbos vokalizacija irgi yra praradusi prasmę, todėl tarimas yra gana nerišlus, prastai fonetizuojamas, turintis daug glotalinių pauzių (žymimų apostrofais).