Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!

Lituanicon logotipas.jpg
Dėmesio dėmesio, didžiausias Lietuvos fantastikos festivalis - Lituanicon, vyks ir šiemet! Apsilankykite Lituanicon puslapyje, o taip pat užsiregistruokite ir FB evente!

Katatoninė simptomatika

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Katatoninė simptomatika - tokia simptomatika, kur ryškiausiai būdinga katatoninei šizofrenijai, todėl ir bendrai labai svarbi, kai reikia kaip nors patikrinti įtarimus, jog pacientas serga, o ne kaip nors apsimetinėja sveiku su daugeliui būdinga disimuliacija.

Šita simptomatika yra itin svarbi, nes kitos pagrindinės šizofrenijos formos nepasižymi tokiais ryškiais ir specifiškais bruožais, kurie reikštųsi tada, kai nėra kokio nors paaštrėjimo su kokia nors psichoze. Todėl įvairios šizofrenijos formos pasidaro pernelyg sunkiai identifikuojamos:

Kadangi daugelis katatonijai būdingų simptomų pastebimi ir kitais atvejais, tiesiog rečiau, su mažiau detalių, silpniau - tai tie simptomai svarbūs bet kuriais diagnostikos atvejais. Užtat čia jums juos ir pateikiame. Esant keliems simptomams vienu metu, galima įtarti kad pacientui aiški šizofrenija, o jei simptomų pastebima daugiau - greičiausiai kad katatoninė šizofrenija.


Tipiški katatonijos simptomai

  1. Paklusnumo simptomas - pacientų pasiruošimas lyg automatiškai vykdyti bet kokius nurodymus ir prašymus. Ryškiais atvejais pacientas visiškai neabejodamas paklūsta ir tada, kai dalykai yra nemalonūs, tokie, kur normalus žmogus niekada nesutiktų. Pvz., pacientas mielai sutinka eiti darytis elektroimpulsinės terapijos procedūras.
  2. Ambitendencija - švelnesniu atveju, ambivalencija. Pacientai turi susidvejinusius, priešingus norus ir troškimus. Sunkiais atvejais, kai yra pilnavertė ambitendencija, paciento sąmonė ima skilti į dvi priešingas dalis, besielgiančias priešingai: pvz., pacientas vienu metu ir nori eiti į tualetą, ir nori gulėti lovoje. Baigiasi tuo, kad pacientas atsistoja, trypčioja ir galų gale stovėdamas išsituština į kelnes.
  3. Beduino simptomas - specifinė poza, kuri primena ant kupranugario sėdintį susikūprinusį beduiną. Tokioje pozoje pacientai gali išsėdėti ištisas valandas ar netgi dienas.
  4. Bernšteino simptomas - vienas iš prasidedančios katalepsijos požymių: jei paimi paciento ranką ir pakeli, ji pasilieka ore, sustingusi. Jei tada paimi ir pakeli kitą ranką, tai šioji lieka ore sustingusi, o anksčiau pakelta ranka nusileidžia.
  5. Bleicherio simptomas - ankstyvas negatyvizmas, kai paprašius paciento, kad šis prieitų arčiau, jis žengia atgal ar netgi bando išeiti iš kambario.
  6. Bumkės simptomas - paciento vyzdžiai neišsiplečia nuo skausminių dirgiklių, o taip pat ir nuo emocinių stimulų. Normalių žmonių vyzdžiai nuo skausminių dirgiklių išsiplečia, kaip ir nuo stipresnių emocijų.
  7. Vagnerio-Jauregos simptomas - jei pas pacientą mutizmas su stuporu, paspaudus jo akių obuolius, pacientas kuriam laikui atgauna gebėjimą atsakinėti į gydytojo klausimus.
  8. Verbigeracija - daugkartinis nesąmoningas visokių kalbos garsų, skiemenų ir žodžių kartojimas be jokios prasmės, bet neretai panašių pagal skambesį. Pvz., sako sekas, panašias į "nagas-ragas-magas-pagas".
  9. Motorinės iteracijos - kai pacientas nesąmoningai daug kartų be perstojo kartoja kokį nors spontanišką ar išprovokuotą veiksmą, pvz., vis taisosi kaklaraištį, vis taisosi sijoną ir pan..
  10. Pagalvės simptomas - gulintis pacientas laiko galvą iškeltą truputį virš pagalvės, taip kad tarp pagalvės ir galvos atsiranda nedidelis tarpas.
  11. Šnabždėjimo simptomas - čia kai pacientas rodo mutizmą, į jokius klausimus neatsakinėja, tačiau jei klausimą užduosi pašnibždomis, tai gali susilaukti atsakymo.
  12. Jončevo simptomas - pacientas vis lenda su prašymais jį išklausyti ir su aiškinimais, kad papasakos kažką svarbaus, bet niekaip nesugeba nieko rišlaus pasakyti. Ryškiu atveju pacientas, vos susilaukęs pasiūlymo būti išklausytu, išvis nustoja kalbėti.
  13. Kleisto simptomas - pacientai su mutizmu ima staiga atsakinėti į klausimus ir kažką aiškinti, kai tik jų pašnekovas nutraukia bandymus bendrauti, nueina į šalį ar nusisuka.
  14. Laiptų simptomas - pacientai vaikšto ir išvis juda keistais, lyg priverstiniais judesiais, spontaniškai svyruodami ar judindami rankas panašiai, lyg jiems reiktų pastangų. Judesiai kiek primena laiptais į viršų lipančio žmogaus judesius.
  15. Mejerio simptomas - kelio girnelės ar alkūnės refleksai (tie, kur guminiu plaktukėliu gaunami) veikia su užlėtinimu: koja ar ranka išsitiesia išsyk, bet nusileidžia su sekundės ar kelių uždelsimu.
  16. Mutizmas - nemotyvuotas paciento atsisakymas atsakinėti į klausimus, bendrauti ir pasakoti apie savo būklę. Neretai mutizmas būna specifinis, pvz., pacientas sutinka kalbėti apie įvairias temas, tačiau kategoriškai nesutinka kalbėti apie save ar savo ligą. Kai kada mutizmas būna dalinis - pacientas gali sutikti rašyti raštu, tačiau nesutikti kalbėtis žodžiu.
  17. Negatyvizmas - beprasmis, nemotyvuotas pacientų pasipriešinimas ir vidiniams troškimams (pvz., norui pavalgyti), ir išoriniams poveikiams (pvz., paliepimui išsitirti). Aktyvus negatyvizmas pasireiškia veiksmais, kurie priešingi tiems, kurių norima - pvz., liepus pacientui parodyti liežuvį, jis kietai susičiaupia. Pasyvus negatyvizmas pasireiškia nenoru daryti kokius nors prasmingus veiksmus, kartais darant kažkokius nesusijusius ar priešingus dalykus. Totalinis negatyvizmas reiškiasi, kaip visiškas pasipriešinimas viskam. Eklektinis negatyvizmas - kai pacientas aktyviai ar pasyviai priešinasi kažkuriai daliai nurodymų ar savo norų.
  18. Osipovo simptomas - skaitydamas, pacientas ištaria ir skyrybos ženklus.
  19. Seilėtumo simptomas - paciento negatyvizmas seilių nurijimo atžvilgiu, dėl kurio pas jį burnoje ima kauptis seilės. Simptomas pastebimas pagal tai, kad pacientui seilių perteklius varva iš burnos. Švelnesniais atvejais pacientas, negalėdamas nuryti seilių, daug spjaudosi, o pakliuvęs į aplinką, kur spjaudyti negali, seiles ryja sunkiai, aiškiai pastebimai, lyg per prievartą.
  20. Kapišono simptomas - pacientas bando atsitverti nuo aplinkinių, užsimaukšlindamas kažką ant galvos. Dažniausiai tai būna kapišonas, bet jei jo nėra, pacientas gali užsitraukti ant galvos marškinius, antklodę ar dar kokį nors daiktą.
  21. Pavlovo simptomas - stupore buvę pacientai nakties metu suaktyvėja, ima bendrauti, vaikščioti.
  22. Parakinezijos - nenatūralūs pacientų judesiai, veksmai, gestai, kalba, mimika. Dažnai atrodo kaip tikslingas manieringumas, vaipymasis, išsidirbinėjimas ar šiaip kažkoks nesąmoningas durnumas.
  23. Kalbinės iteracijos - nevalingi, daugkartiniai ir nepertraukiami kokios nors frazės, žodžio ar teksto kartojimai.
  24. Saarmo simptomas - eant mutizmui, pacientas ima atsakinėti į klausimus, kurie užduoti kitam žmogui, nors kai kreipiamasi tiesiai į patį pacientą, jis tyli.
  25. Seglo simptomas - esant mutizmui, iš paciento mimikos matomos įvairios jo reakcijos į klausimus, nors jis į tuos klausimus neatsakinėja. Reakcijos kyla iš to, kad pacientas nori sureaguoti ir ką nors pasakyti, bet dėl negatyvizmo nesugeba.
  26. Stengelio simptomas - specifinė echolalija, kur pacientas du kartus kartoja pašnekovo frazę - pirmą kartą tik pirmą dalį, bet be pabaigos, o antrą kartą - ir su kokia nors nesąmoninga pabaiga, kurią pats prideda. Pvz., gydytojas klausia: "ar norėtumėte pasikalbėti?", o pacientas atsako: "ar norėtumėte pasikalbėti... ar norėtumėte pasikalbėti šūde"
  27. Stereotipijos - pasikartojančios, pacientui specifiškos pozos, buvimo vietos, veiksmai, pasisakymai. Pvz., pacientas sėdasi į kokią nors jam kažkuo patikusią konkrečią vietą ir priešinasi, jei kažkas nori jį nuvesti kitur. Arba susitikęs su gydytoju vis klausia to paties, pvz., "kada jūs mane iš čia išleisite?" - kas būdinga, ne tik tais pat žodžiais, bet ir su tomis pačiomis, pvz., nelaimingomis intonacijomis.
  28. Straubliuko simptomas - labai specifiška veido išraiška, kai lūpos sutrauktos ir atkištos į priekį.
  29. Echolalija - kai pacientas vis kartoja aplinkinių pasakytus sakinius ar žodžius, pvz,, paskutinius išgirstus žodžius ar žodžių junginius. Pastarasis variantas vadinamas echologija: paciento paklausus "ar jaučiatės sveikas, ar ne?", pacientas sako "ne", o uždavus kitą klausimą - "tai reiškia, kad sergate, taip?" - pacientas sako "taip".
  30. Echomimija - kai pacientas kartoja aplinkinių veido išraiškas.
  31. Echopraksija - kai pacientas kartoja aplinkinių judesius ir veiksmus.
  32. Echopatija - kai vienu metu pastebima echolalija, echomimija ir echopraksija.