Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia durnapedija! Nusišnekėjimų šventovė!

Kaip rašyti kaip Pipedija?

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Kaip rašyti kaip Pipedija? - taip dažnas Pipedijos gi dalyvis irgi prijaučiantis sau užuduoda klausimą, idantinai galėtų blevyzgot kaip durnas belenkuriųjų internetų svetainėse kaip tikrasai Pipedijos atstovas!

Tai čia jau klausimas yra paprastas irgi kartu labai jau sudėtingas, nesgi metodinis išimtinai!

Tai čia jau galim atsakyti taip paprastai:

Metodinė Pipedinio stiliaus metodologija

Tai jau pirmiausiai taigi reikia bet kurį sakinį pradėti nuo "Tai jau", "O tataigi", "Tai čia jau", "Tai ir" irgi panašių išsireiškimų. O taipgi vietoj žodžio "ir" visur vartoti gi žodį "irgi", o taipgi vietoj kitų visokių žodelių vartoti tokius kaipgi "taipgi", "tataigi", "užtatai", "užtataigi", "idant", "idantinai", "neabejotinai", "užtikrintai" ir panašių gi visokių.

O taipgi neužmirškite ir apjunginėti visokius trumpesnius žodžius į vieną, kaipgi kad gautųsi nauji gražūs lietuviški senoviški žodžiai. Irgi sakinį užbaigti pageidautinai šauktuku, o jeigugi nesigauna taip, taigi bent jau daugitaškiu! О tai ir šiaip visokių žodžių nepamirškite pagražinti, įterpdami į juosius tinkamosiose vietose papildomąsias priesagas, dvigubaines galūnes irgi šiaip balses tarpu priebalsių irgi kitose tamu tinkamose vietose!

O tataipgi ir neužmirškime sakinio dvigubainių pasikartojimų, kurie dvigubainiai pasikartoja, sakinį sviestais išsviestuodami, o taipgi ir pageidautinosios sakinio disinchronizacijos, idantinai skaitytojas staigiai irgi netikėtai pamestų mintį ir nesuprastų apie ką skaitė apie ką skaitė kad Pipedija jam rašė kažkokį tais straipsnį pametė kažkur.

Pavyzdžiai

Tai vat jumis toksai gi pavyzdys gi toksai:

  • Turime bukiausią sakinį vat tokį: "Mama įdėjo bulkučių Raudonkepuraitei, kad ši nuneštų jų močiutei, gyvenančiai už miško"
  • Tai bukai supipedinam ir gaunas: "Tai jau čia mama įdėjo gi bulkučių gi Raudonkepuraitei, idantinai gi šioji nuneštų jųjų močiutei gi, gyvenančiai užu miško"

Tai tik nepamirškit, kad ir lazdos nereikia perlenkt, o tai skaitytojas paskum nesupras, apie ką skaito, smegenys užsisuks ir nutars, kad čia kažkoks lietuvių kalbos vadovėlis, o ne Pipedija. Nesgi stilius - taigi ne tikslas, o tik viena išu priemonių kognityviniam disonansui pasiekt!


Ir svarbiausias, esminis dalykas

Venkite dibiliško varymo keiksmais - taip varo tiktai dibilai. Tikras ir tobulas Pipedijos autorius sugebės parašyti taip, kad niekaip nepavadindamas, sukeltų tokį kognityvinį disonansą, kad smegenys susprogtų!

Kaip pavyzdys, jei parašysite, kad "Vardenis Pavardenis yra debilas, dalbajobas ir gandonas" - tai būtent taip skaitytojas pagalvos apie autorių, t.y., apie jus, o ne apie Vardenį Pavardenį. Tačiau jei parašysite, kad "Vardenis Pavardenis toks protingas, toks geras, toks nesulyginamai nuostabiausias" - tai jau skaitytojas gali pagalvoti nežinia ką...


Dar žr.