Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


HTML

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Čia toksai HTML palyginimas su normaliomis programavimo kalbomis, kad visi suprastų, kuo skiriasi.

HTML - kokia tai kalba, tiktai kompiuterinė, kuria visokie internetai daromi. Niekam jokios prasmės nesakanti santrumpa išties reiškia Hyper Text Markup Language, todėl kalbainių buvo verčiama į "Tarpraščio Ženklinimo Kalbą" ar kažkaip panašiai. Tai aišku, niekas nieko nesuprato ką kalbainiai norėjo pasakyti, nes žmonės neįtarė, jog tai paprasčiausias hipertekstas.

Kaip patys kalbainiai rašė, tai maždaug taip vat:

HTML - tai tarpraščio ženklinimo kalba, panaši į paprastąją ženklinimo kalbą SGML, tačiau nėra tikrasis jos poaibis. Dažniausiai vartojama tinklalapiams rengti. Tarpraščio sandarai, išdėstymui ir atvaizdoms aprašyti kalboja vartojamos gairės ir nuostatos. Yra gana daug HTML kalbos rašyklių tinklalapiams rengti. Kalba paprasta. Įgudus ja galima parašyti tinklalapį ir grynojo teksto rašykle. HTML tinklalapį įprastai skaitant naršykle matomas raiškusis tekstas be raiškumą suteikiančių gairių. Norint pamatyti tikrą tarpraščio tekstą su gairėmis ir nuostatomis, reikia naršyklėje pasirinkti, kad jis būtų rodomas grynojo teksto pavidalu.

Ar HTML yra programavimo kalba? O čia jau kaip kieno paklausi. Kai paklausi ko nors, kas nesigaudo programavime - tai sakys, kad taip, čia yra programavimo kalba. Kai paklausi kokio nors labiau patyrusio lamerio ar nelabai patyrusio programuotojo - tai išjuoks ir sakys, kad čia ne programavimo kalba ir kad esi durnas, kad šitaip galvoji. Bet jei paklausi paskui kokio nors visai jau užkietėjusio hakerio, tai tas gali susimąstyti ir pradėti mykti apie tai, kad kaip čia pasakius, o paskui plėstis apie XML funkcionalumus ir tai, kaip galima apibrėžinėti kintamuosius ir duomenų tipus, o galų gale ims ir išspaus, kad šiaip tai tipiška programavimo kalba, tik kad su netipiška sintakse, o paskui pavarys kokių nors dar išvedžiojimų apie tai, kaip šiuolaikinis HTML su savo Id parametru leidžia kintamuosius apibrėžti, o su dar kokiomis tai neaiškiomis preimonėmis netgi perrašinėti ir savo paties sintaksę.

Tai čia ta proga nutraukime šituos išvedžiojimus ir pasakykim jiems didelį stop, nes mes čia kokiais tai prietrankomis nesiruošiame tapti.

Dar dažniausiai HTML vartojamas būna su dar keliais panašiais raidžių ir žodžių kratiniais: