Gėdos lenta

Kažkokia SSRS laikų nuotrauka iš maždaug 1980 metų, kurioje matomas gėdos lentoje iškabintas plakatas su dviejų moterų nuotraukomis (matomos viršuje). Dvi moterys, audimo fabriko darbininkė ir vaikų darželio slaugytoja, dėl kažko susimušė viešąjame tualete, dėl ko buvo paskelbtos gėdos lentoje.

Gėdos lenta - sovietinės pedagogikos priemonė, skirta tam, kad būtų suorganizuotos patyčios ir žeminimas asmenims, kurie kuo nors neatitiko valdžios nustatų elgesio taisyklių. Gėdos lentoje būdavo paskelbiamos prasižengusių asmenų vardai ir pavardės, kartais su nuotraukomis ar tuos asmenis pašiepiančiais piešiniais.

Šiais laikais gėdos lentos vis dar pasitaiko Rusijoje, ypač mažesniuose provincijos miestuose, kur vis dar yra išlikusių sovietinio valdymo apraiškų. Naujesniame pavidale, kaip gėdos ekranai, tokia priemonė labai plačiai taikoma Kinijoje.

Tipinės priežastys, dėl kurios asmenys būdavo skelbiami gėdos lentoje:

• Vaikščiojimas į bažnyčią
• Blogai besimokantys vaikai
• Vagystės iš darbovietės
• Girtuokliavimas
• Muštynės
• Neįsidarbinimas laiku
• Nedalyvavimas šeštadieninėje talkoje
• Užsienio radijo stočių (balsų) klausymas
• Netinkama išvaizda - šukuosena, drabužiai (neformalai)
• Abejonės sovietine ideologija
• Ginčai su vadovais
• Įvairios kitos priežastys

Asmenį paskelbus gėdos lentoje, milicija paprastai toleruodavo, jei tokį žmogų, pvz., kas nors primušdavo ir pan., kitaip tariant, paskelbimas gėdos lentoje reiškė ne tik emocinį smurtą, pažeminimą, bet neretai ir fizinę prievartą, kurios žmogus galėdavo susilaukti.

Paprastai paskelbimas gėdos lentoje būdavo įvykdomas po draugiško teismo, kurio metu žmogus būdavo pasmerkiamas ir būdavo nusprendžiama, jo nuotrauką paskelbti.