Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia durnapedija! Nusišnekėjimų šventovė!

Ford Model T

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
(Nukreipta iš Ford T)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Puikus 1909 metų Ford Model T pavyzdys
Įvairūs Ford Model T variantai, gaminti 1912, 1913 ir 1914 metais

Ford-T, arba jei jau pilnai, tai Ford Model T - tai tokia mašina, kurią sukūrė Ford, ir nuo kurios prasidėjo viso pasaulio mašinų industrija. Tiksliau tai mašinos ir iki tol buvo, automobiliai buvo gaminami įvairiose kompanijose, tačiau buvo siaubingai brangūs, įperkami tik milijonieriams. O Ford-T buvo toksai pigus, kad jį galėjo nusipirkti bet kas.

Ford-T buvo sukurtas ir pradėtas gaminti 1908 metais, tuo metu kainavo 850 dolerių, kas buvo maždaug tiek pinigų, kiek vidutinis amerikietis uždirbdavo per pusantrų metų. Tai buvo brangu, tačiau jau bent jau įperkama. Per kelioliką metų, plečiantis Ford įmonei, tobulėjant visam gamybos procesui, kaina atpigo iki tiek, kad 1925 metais Ford Model T kainavo jau tiktai 300 dolerių, kas buvo lygu maždaug 4 mėnesių vidutiniam atlyginimui. Tai jau reiškė, kad šitą mašiną gali nusipirkti dauguma žmonių. Tuo metu Ford T pardavimai sudarė maždaug 40% visų JAV mašinų pardavimų - ir tai nepaisant to, kad šis modelis jau buvo pasenęs ir buvo atsiradę daug geresnių, irgi gana nebrangių mašinų.

Tai su šita mašina Henris Fordas automobilizavo visą Ameriką ir netiesiogiai davė pradžią visai likusiai pasaulio automobilių pramonei. Dėl to Ford-T laikomas svarbiausiu ir įtakingiausiu visų laikų automobiliu, nors ir nepanašus į dabartinius anei visai. Šiuolaikinėms mašinoms gi didžiausią įtaką padarė toksai Mini, bet tai jau visai kita mašina ir jos čia neminėsime, nes ji nesusijusi.


Ford Model T konstrukcija

Ford Model T mašina buvo sukurta taip, kad būtų ir greita, tad gerame kelyje įstengdavo pasiekti netgi 65-70 km/h greitį. Tiesa, dažniausiai tokiu greičiu važiuoti niekas neišdrįsdavo ir važiuodavo ne daugiau, kaip 40-50 km/h ar netgi dar lėčiau, kas jau irgi atrodė labai baisiai, nes mašina labai kratėsi.

Visos Ford-T dalys buvo labai primityvios. Pavyzdžiui, amortizatoriai buvo mechaniniai, paremti trintimi. Todėl jei mašina smarkiai kratydavosi ir greitai važiuodavo, tai amortizatoriai užkaisdavo ir imdavo rūkti, o jei vairuotojas toliau nesustodavo - tai kartais netgi ir užsidegdavo. O kadangi visa mašina buvo daugiau mažiau iš medžio, tai greitas važinėjimas kartais baigdavosi gaisru.

Variklis neturėjo jokio starterio, buvo užvedamas, sukant jį mechanine rankena. Tiesa, nuo 1919 buvo pasiūlyti ir brangesni modeliai, kur jau su akumuliatoriumi ir starteriu, bet tas veikdavo prastai ir visvien neretai tekdavo sukti rankeną, ypač šaltesniu oru. Mašinoje buvo dvi pavaros pirmyn ir viena atgal, ir valdomos kažkokiais trim kojiniais pedalais ir svirtimi. Prasčiausiai buvo su benzino baku - jis buvo po priekine sėdyne, o variklis neturėjo kuro siurblio. Taigi, kuras tekėdavo į variklį savitaka. Tai jei mašina važiuodavo į kalną, tai užgesdavo. Todėl į bet kokį ilgesnį statesnį kalną užvažiuoti buvo tiktai vienas būdas - važiuoti atbulomis.

Negana to, dar ir ratų ratlankiai pas Ford-T buvo mediniai, ir rėmas buvo medinis. Tai todėl ir ratai, ir visa mašina ilgainiui imdavo pūti, o jei nepasisekdavo - į ją įsiveisdavo kokios nors kirvarpos ar kiti vabzdžiai ir imdavo graužti, ir sugrauždavo.

Gi kita vertus, dėl savo siaubingo primityvumo Ford-T išvengė didžiausios to meto problemos - kai geresnių mašinų, joms sugedus, niekas negalėdavo pataisyti, nes pritrūkdavo ir dalių, ir aukštos kompetencijos mecahnikų. O Ford-T buvo toksai primityvus, kad jo kėbulą patvarkydavo bet koks stalius, sukaldamas pairusias dalis iš lentų ir skardos. O ratus be problemų sutvarkydavo bet kokios vežimų dirbtuvės. Tuo tarpu variklis, nors ir buvo sudėtingesnis, tačiau labai primityvus ir todėl kraštutinai patikimas, praktiškai negendantis.

Pirmiausi Ford Model T variantai neturėjo netgi durų, ką jau ten kalbėti apie langus. Bet greitai atsirado ir durys, o paskui radosi ir kitų kėbulo variantų, tad vėlyvuoju metu Ford Model T buvo siūlomas įvairiais modeliais, tarp jų - ir turinčiais visus langus, ir daug daugiau komforto.

Dėl to paties primityvumo Henris Fordas ir sugebėjo visą mašinos gamybos procesą sutvarkyti taip, kad gavosi konvejeris. Štai tuo konvejeriu Henris Fordas pagarsėjo pasaulyje gal netgi labiau, nei pačia Ford-T mašina. Konvejerio dėka mašinos gamyba buvo labai greita ir kartu labai pigi, nes vienas darbininkas padarydavo kelis kartus daugiau darbo, nei kitose gamyklose. Ir kas svarbiausia - su mažiau vargo.

Tai štai šitaip Ford-T išpopuliarėjo, jo dėka visur JAV atsirado didžiulis degalinių poreikis, tada ir daugybė atuomechaninių dirbtuvių, o taip pat atsirado ir visokių automobilių dalių tiekimas, todėl labai atpigo padangos, akumuliatoriai ir daugybė kitų detalių. Atitinkamai, atpigo ir kitos mašinos. Ir tada jau ir gavosi tikra automobilizmo revoliucija.