Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia durnapedija! Nusišnekėjimų šventovė!

Ernestas Hemingvėjus

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Štai čia jums yra plačiausiai žinomas Ernesto Hemingvėjaus portretas, kurį senoviniais laikais kažkokie tai trenkti kairieji kabindavosi ant sienų, kaip kažkokios tenai didvyriškai dvasingos revoliucinės kovos simbolį, nes labai dvasingas ir rūstus

Ernestas Hemingvėjus, dar žinomas originale kaip Ernest Miller Hemingway - buvo andai kadaise toksai rašytojas, kuris prirašė visokių knygų apie kažkokias ten revoliucijas ir šiaip apie kažkokį tenai dvasingumą, tai paskui jo prisiskaitė visokie tenai ir pridarė dar ir naujų revoliucijų, labai dvasingai. Užtat dėl to buvo visokie revoliucionieriai Lotynų Amerikoje kokiais nors 1960 ir panašiai.

Bendrai tai Ernestas Hemingvėjus buvo komunistas kažkoks, taip kad ne visi namie jam buvo. Bet gal ir šiaip nevisprotis jis buvo. Bet gal ir ne visiškai. Knygų visokių parašė apie kažkokius ten kovotojus už Ispanijos revoliuciją ir prieš kokį tai Generalisimusą Franką, ir dar kažką tenai.

Link gyvenimo pabaigos kažkur JAV gyveno, tai vis skundėsi visur, kad jį seka FTB, kurie visur prikiša kažkokių paisklausymo įrenginių ir šiaip jo dokumentus visokius tikrina, raštus skaito, gatvėse seka ir taip toliau. Tai už šitas kalbas Ernestas Hemingvėjus buvo įvertintas, kaip psichikos ligonis ir už tai paguldytas į kažkokį durnyną, tai tenai paskui buvo labai gerai gydomas, taikant elektroimpulsinę terapiją.

Paskui po tos terapijos Ernestas Hemingvėjus skundėsi pažįstamiems, kad jo smegenis ardo, nes jis atmintį praranda ir neatsimena, apie ką rašė, nes paskaito, ką rašęs ir neatsimena, kad tą rašė arba išvis apie ką rašė. Nes čia toksai būdingas dalykas, kad nuo ECT būna visokios amnezijos.

Tai paskui Ernestą Hemingvėjų psichiatrai galutinai pagydė ir išleido pagydytą, tai tada jis pasiėmė savo šautuvą ir nusišovė, nes matyt nepatiko pagydytam gyventi.

O dar po kelių dešimtmečių, kai suėjo išslaptinimo terminai, kažkokie Ernesto Hemingvėjaus mėgėjai parašė užklausimą į FTB dėl jo sekimo. Ir tada paaiškėjo, kad ir pasiklausymo įrangą visur kaišiojo, ir agentai nuolat sekė, ir po popierius nuolat kapstydavosi ir taip toliau. Ir netgi tame durnyne, kur Hemingvėjus buvo įkištas, visur buvo pilna pasiklausymo įrangos. Ir netgi tasai telefono pokalbis, kur Hemingvėjus kažkam iš savo draugų skambino iš durnyno ir skundėsi, kad pasiklausymo įranga visur - tas irgi buvo įrašytas.