Devalvacija

Devalvacija - tai popierinių pinigų nuvertinimas kitų valiutų atžvilgiu. Gali būti savaiminė devalvacija, kai per trumpą laiką kažkurios valiutos kursas staigiau nukrenta (pvz., kad ir dolerio devalvacija, buvusi prieš kelis metus, kai jo kursas nukrito euro bei kitų valiutų atžvilgiu), bet gali būti ir tikslinga, kai Centrinis Bankas, leidžiantis tą valiutą, ją tyčia nuvertina kitų valiutų atžvilgiu.

Svarbu nepainioti devalvacijos su infliacija: nors tai ir labai susiję reiškiniai, jie skirtingi savo esme. Infliacijos atveju pinigai nuvertėja šalies viduje, praranda perkamąją galią, o jau kaip pasekmė, nuvertėjimas dažniausiai įvyksta ir užsienyje. Devalvacijos atveju valiuta praranda perkamąją galią užsienyje, tačiau šalies viduje - nebūtinai. Prieš kokius metus devalvavus Ukrainos griviną, per kelis mėnesius šalyje buvo pastebėta netgi defliacija, t.y., už tą pačią griviną pasidarė įmanoma nusipirkti daugiau.

Problemos, kurias gali sukelti devalvacija

• Jei valiuta yra viena iš vadinamųjų rezervinių valiutų (t.y., tų valiutų, kuriomis turtą kaupia užsienio bankai, pvz., doleriai, eurai, jenos, svarai) - devalvacija gali pakirsti pasitikėjimą šia valiuta ir tarptautiniai bankai ims po truputį jos atsisakinėti, reikalaudami padengti pinigus kitomis užsienio valiutomis. Tai sukelia kapitalo nutekėjimą iš šalies. Nerezervinių valiutų atveju (pvz., lito ar rublio) toks reiškinys nevyksta, nes niekas šių valiutų užsienyje nekaupia.

Problemos, kurias gali išspręsti devalvacija

• Sumažinti importą ir paskatinti eksportą (t.y., valstybę padaryti pelninga)
• Pritraukti daug investicijų iš užsienio dėl atpigusios darbo jėgos, žemės, etc.
• Žymiai padidinti vietinių gamintojų bei paslaugų teikėjų konkurencingumą
• Apmokėti vidines valstybės skolas, užlopyti biudžeto deficito skyles