Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia durnapedija! Nusišnekėjimų šventovė!

CS dujos

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Čia kaip būna pas kareivius, kada visi varomi į palapinę su dujokaukėmis, pasitikrint ar veikia, tai šitas kareiviukas prižiūrėjo toje palapinėje visus, o tarp dujokaukės ir apykaklės buvo plikos odos tarpas, ant kurio nusėdo dujos. Štai jums ir prašom, o pagalvokite dar kaip būna, kai tas dalykas į plaučius pakliūna.

CS arba dar taip vadinamas chlorobenzalmalonodinitrilas - anokios ašarinės dujos, šiais laikais labai populiarios tarpu visokios policijos, nes ne tik akis visokiems renginių mėgėjams degina, bet ir plaučius, o ir poveikis įvairesnis bei universalesnis, o ir ilgiau trunkantis bei su visokiomis pasekmėmis, taip kad neabejotina, kad geresnis cheminis ginklas, kaip tik tinkamas visokiems piliečių susibūrimams išvaikyti.

Tai aišku, kad tiems piliečiams susibūrimuose, kaip kad demonstracijos, mitingai ir riaušės, visada kyla klausimas: kaip apsisaugoti nuo ašarinių dujų?

Tai aišku, kad Pipedija turi daug atsakymų į klausimus visokius, tai ir į šitą turi.


CS poveikis

CS visaip skelbiamas kaip ne toks nuodingas ir daug geresnis chemikalas, negu CN, tačiau nelabai kas tuo tiki, nes nors teoriškai gal ir taip, bet čia taip įdomiai gaunasi, žiūrint kokius šaltinius pažiūrėsi. Štai jeigu pažiūrėsi kokius nors CS propaguotojus, tai vienam žmogui nunuodyti reikia to CS visą saują suvalgyti, o jei kažkur kitur pakapstysi, tai pasirodo, kad mirtinos dozės yra pakankamai mažos, kad geriau neturėt su tuo reikalų.

Bet čia jau gal gilintis į tuos nuodingumus neverta, nes pakanka žinoti, kad paprastai net ir nemirtinos dozės būna puikiai mirtinos, o skirtumai tarp nepakeliamų ir gyvybei pavojingų dozių pas visokias ašarines dujas paprastai tėra ne daugiau, kaip vos kelios dešimtys kartų (dažniau - vos keli kartai) ir tai niekaip nepriklauso nuo teorinio toksiškumo ir veikia kaip konstanta, kuri tiesiog rišasi su nepakeliamos dozės dydžiu. Nes tas nepakeliamumas tai irgi ne šiaip ten jums kokia nors teorinė nesąmonė.

Būdinga, kad didelės CS koncentracijos pažeidžia ir odą, jei ant jos pakliūna. Tačiau pažeidimai nėra tokie stiprūs, kaip CN atveju, tačiau kita vertus, būdinga kad jie daug skausmingesni.

Išskirtinis CS bruožas - itin stiprus poveikis bronchams ir plaučiams. Vos pakvėpavusį žmogų ištinka staigus dusulys, primenantis tą, kuriuo džiaugiasi astmatikai: žmogus švogždžia, dėl staigiai kilusių spazmų negali įkvėpti ar iškvėpti, ir visas mėlynuoja tiesiog akyse. Jei CS dozė pakankamai didelė, dėl staigių spazmų žmogaus kvėpavimas gali užsispazmuoti tiek, kad anas ir numirs.

Aišku, kadangi tokie efektai labai nemalonūs, tai paprastai visi, pajutę CS, stengiasi pasišalinti kuo greičiau. Tai užtai CS labai mėgsta visokie demonstracijų vaikytojai.

CS specifika

CS gi pasižymi tokiu išskirtiniu įdomumu, kuris nebent iš tolo teprimenantis, tačiau visgi kažkuo panašus į kapsaicino savybes: prie CS žmogus prisitaiko ir prisitaiko pakankamai greitai, jei tik koncentracija ore kyla negreitai. Užtat šitai ir yra esminis CS trūkumas, kai juo demonstracijas vaiko.

Savo laiku tyrimai daryti ant visokių savanorių, parodė įdomų efektą: jei žmonės kur nors sau ramiai dirba ir iš lėto pradedama jiems į orą leisti CS garų, bet tik po truputį, lėtai lėtai didinant dozes, tai žmonės nieko net nepastebi. Taip galima pasiekti CS koncentracijas patalpose, kurios keleriopai viršytų nepakeliamas, tačiau žmonės į tai niekaip nereaguoja. Tačiau jei tas pats žmogus išeina iš patalpos prasivaikščioti, o po kokių 15-30 minučių grįžta, tai prisitaikymas per tiek laiko dingsta. Taigi, įeina toksai žmogus į patalpą, kurioje ramiai dirbo, nugriūna ir išropoja, visas nuo skausmo ir dusulio netgi į kelnes prisivaręs.

Dėl to greito pripratimo, kai tolygiai didinamos koncentracijos, CS yra laikomas itin pavojingu: žmogus gali jaustis gana pakenčiamai, bet kartu gauti mirtinas CS dozes, kurios ant odos sukelia pūsles, o plaučių viduje irgi kažką panašaus, taip kad žmogus nemaloniuoju būdu numiršta ir paklūna į gydomąjį morgą. Panašūs pažeidimų atvejai ne kartą stebėti su JAV jūrų pėstininkais, kurie susigalvoja dėl ištvermingumo varžytis, kas ilgiau iškęs tą CS, tai vat šitokių varžybų laimėtojai taip ir baigia...

CS yra visgi ne tokios pavojingos dujos, lyginant su kitomis ašarinėmis dujomis, kai vaikomos demonstracijos: nors efektai būna nepakeliamai sunkūs, tik visiškai išskirtiniais atvejais žmogus yra ištinkamas kolapso, dėl kurio negalėtų pasišalinti iš užteršimo zonos. Taip kad kai nuo CN būna kad žmogus nukrinta ir guli, o paskui uždūsta, tai nuo CS taip nebūna, nes žmogus, kad ir rėkdamas ir keturiomis, tačiau išropoja.

Aišku, visai kitas dalykas, kai žmogus dozę gauna iš dujinio pistoleto ar dujų balionėlio: tada jau viską gauni momentaliai ir vienu kartu, taip kad niekur neišroposi. Vat tada jau ir būna plaučiukams kokios nors pasekmės, kurios paskui gali būti sėkmingai ištirtos gydomąjame morge.

Dar būdinga, kad kai ką nors nupurškia kokiomis nors pipirinėmis dujomis ar ten CN, tai žmogus rėkia, kad "akys, akys", o kai CS nupurškia, tai žmogus rėkia "oro, oro".