Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia durnapedija! Nusišnekėjimų šventovė!

Aleksandras Isačenka

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Aleksandras Isačenka - toksai antrasis sekretoriusLTSR vadovybės, kur atsakingas buvo už kadrus ir teisingą politiką. Pasiųstas tam, kad prižiūrėtų vietines raudonąsias lervas ir darytų viską taip, kaip Kremlius nurodo, tai ir dirbo šitą darbą nuo 1944.

Skirtingai nuo daugelio tipažų, Aleksandras Isačenka buvo paprastas komunistas, dirbęs ir darbininku, ir kokiu tai inžinieriumi, nedalyvavęs visokiose masinėse žudynėse, kokias vykdė ČK, taip kad jis kaip nurodyta, taip ir dirbo - prižiūrėjo Antaną Sniečkų, kad šis būtų ištikimas Maskvai. Ir dar labai stengėsi, kad LKP neliktų visokių buržuazinių nacionalistų, kuriuos jis nustatydavo pagal kilmę ir pagal tai, kad į žmones panašesni.

Tai sako, kad su tais bandymais šeimininkauti Aleksandras Isačenka labai greitai užpiso Antaną Sniečkų taip, kad šitas ėmė ir pakišo vieną kartą, 1946 metų rudenį. O viskas buvo taip, kad į Lietuvą tuo metu atvažiavo koksai tai paties Michailo Suslovo (politbiuro atstovo, kuravusio LTSR - to paties, kur pasakė - "Lietuva bus, bet tik be lietuvių") padėjėjas - kažkoks F.Kovaliovas. Tai Aleksandras Isačenka aišku pasirūpino, kad tasai Kovaliovas būtų pamalonintas ir prikrovė jam pilną geležinkelio vagoną visokių prekių ir baldų iš kažkokios žemės ūkio parodos.

O visą tą reikalą kontroliavo Antano Sniečkaus žmonės. Ir vat staiga ėmė ir atsitiko nenumatytas atseit dalykas, kad Vilniaus geležinkelio stoties viršininkas Žemaitis kartu su Lietuvos geležinkelių viršininku Kožukovskiu ėmė ir atplėšė plombas nuo išsiunčiamo vagono. Ir patikrino, kas ten yra. O tada surašė aktą ir Sniečkui persiuntė, o jau Sniečkus persiuntė tiesiai į Maskvą, pareikšdamas, kad čia Suslovo pasiuntiniai kartu su antruoju sekretoriumi marodieriauja. Tai labai pasisekė tam Suslovui, kad jis pusę metų iki tol spėjo atsikratyti to atsakingo už LTSR posto, nors jo paties pavaduotojas ir liko dirbt.

Tai viskas baigėsi paprastai - antrasis sekretorius Aleksandras Isačenka buvo pasiųstas į Maskvą, o vietoje jo buvo atsiųstas toksai Aleksandras Trofimovas, kuris jau buvo atsargesnis ir žinojo, kad su Sniečkumi geriau pernelyg nesipykt.

Patsai gi Aleksandras Isačenka paskui buvo dar paaukštintas poste, nes visi prie to vogimo buvo įpratę ir skaitė kad tai normalu. Ale bet kažkaip ten atsitiko, kad netikėtai ėmė ir numirė 1949, tai netgi nelabai aišku kodėl, nes gal jį už ką nors paskui sušaudė.