Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!

Ajurvedinė medicina

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Įvairios medžiagos, naudojamos ajurvedinėje medicinoje. Svarbiausia iš jų - pančagavija, kurią matote viduryje. Jei jums tai primena tai, apie ką visai čia nenorėtumėte galvoti, tai teisingai primena.

Ajurvedinė medicina arba taisyklingiau ajurvedos medicina - tai toji, kuri atkeliavo iš Indijos, o tenai, kaip žinia, visi gydosi būtent tokiais būdais, o įprastos medicinos neturi. Aišku, dažniausiai kalbėtojai nutyli, kad įprastos medicinos tenai dauguma žmonių tiesiog neįperka, nes gyvena per skurdžiai.

Ajurvedinę mediciną kartą Dainius Kepenis iš tribūnos Seime siūlė diegti Lietuvoje[1], mat išsivysčiusios šalys kaip Indija tą mediciną naudoja, tai kodėl gi ir mums nesusidiegti. Aišku, visokie tenai įprastos medicinos veikėjai sustabdė šitą puikią idėją ir neleido jai išplisto po Lietuvą.

Išoriškai ajurvedinė medicina atrodo labai sudėtingai, nes tenai yra gyvas galas visokių kliedesių apie kažkokias energijas ir išvis neaišku ką. Tačiau kiek pasigilinus, paaiškėja, kad absoliuti dauguma gydymo yra labai paprastai daroma - daug visokių ritualų, daug smilkalų, dėl kurių sukuriamas žmones apdurninantis įspūdis, o paskui - tiesiog gydymas pančagavija.


Pančagavija ir kiti ajurvediniai vaistai

Ajurvedinė medicina yra paremta pančagavijos (angl., sanskr. panchagavya) naudojimu. Pančagavija - tai ypatingi mišiniai, kurie sudaromi skirtingomis proporcijomis tarpusavy maišant pačios pančagavijos dalis. Pančagavija kyla iš šventų karvių ir yra sudaryta iš šių dalių:

  • Pirminės pančagavijos dalys:
    • Karvių šlapimo
    • Karvių mėšlo
    • Karvių pieno
  • Antrinės pančagavijos dalys:
    • Ajurvedinė varškė
    • Ajurvedinis sviestas

Neklauskite mūsų, kaip gaminamas tas ajurvedinis sviestas ir varškė, nes atsakysim pagal esmę - gaminami iš trijų pirminių dalių, jas sumaišius ir surauginus.

Tada jau tos įvairios penkios dalys visaip maišomos ir gaunasi įvairi ajurvedinė medicina, kuri vartojama daugiausiai valgymo būdu.

Kaip pastebi tie niekingi ir nieko nesuprantantys alopatinės medicinos atstovai, per tuos karvių šlapimus plinta leptospirozė ir kitos infekcijos, o per mėšlą - visokie kaspinuočiai ir kitokie parazitai.

Išties gerai, teisingai paruoštoje pančagavijoje nelieka parazitų, nes pančagavija ruošiama 18 dienų, ją kasdien maišant ir taip rauginant, dėl ko kenksmingi parazitai žūsta. Tinkamai išrauginta pančagavija gali būti saugiai valgoma ir nesukelia užsikrėtimų parazitais.

Išvystyta ajurvedinė medicina

Europoje toks gydymas yra atvirai nelegalus, nes kenkiantis pacientams, tad beveik niekur neminimas, tačiau Indijoje jis įprastas. Tokio gydymo esmė - kad pacientui sukeliamas apsinuodijimas įvairiomis medžiagomis, kurias duoda ajurvediniai šarlatanai. Ajurvediniai daktarai tada pacientui aiškina, kad čia jo ligos dalis, o vėliau tą "gydymą" pakeičia į alkoholi ir opijų.

Taigi, ajurvedinėje medicinoje naudojamas dar ir alkoholis, kuris ligoniams duodamas gana dideliais kiekiais, kad jie apgirstų, nes tada jaučiasi geriau. Taip pat naudojamas opiumas, nes irgi, nuima skausmus ir apsvaigina. Šias medžiagas ajurvedinės medicinos adeptai laiko esminėmis. Jų veikimo principai paprasti: nuo alkoholio pacientai pajunta pagerėjimą, o nuo opijaus dingsta skausmai. Negana to, opijų gaudami iš ajurvedinių daktarų, pacientai ilgainiui tampa nuo jų priklausomi, nes išsivysto narkomanija.

Kaip papildomi komponentai, kai kuriais atvejais naudojamos kvapiosios medžiagos, pvz., cinamonas, kardamonas ar pan., dar kai kuriais atvejais - vienas-kitas papildomas augalas. Tačiau žolininkystė ajurvedinėje medicinoje nėra lemiantis dalykas, naudojama tik maža dalimi atvejų.

Didesne dalimi atvejų, kai naudojamos žolės, jos maišomos su specialiomis žemėmis - iš tam tikrų vietų išgauta ir smulkinta siera, sunkiųjų metalų rūda ar oksidais, gautais pačių ajurvedinių daktarų. Dažniausiai naudojami švino junginiai, arsenas, vario sulfatas, sieros milteliai. Nei viena iš šių medžiagų neturi gydomųjų efektų, tačiau pasižymi labai dideliu toksiškumu. Toksinius šių medžiagų efektus ajurvediniai daktarai naudoja irgi pacientų mulkinimui, aiškindami, kad apsinuodijimas esą ligos dalis ir panašiai.

Taigi, savo esme ajurvedinis gydymas išties yra ne tiek gydymas, kiek šarlatanizmas, skirtas tiesiog apgauti pacientams, o paskui juos išnaudoti.

Aišku, Pipedija, būdama pseudomokslo šaltiniu, čia jums siūlo gydytis, nes čia puikiausia alternatyvi medicina, kuri jums tikrai nepadės, bet mes ir nesakome, kad padės. Mes sakome, kad pakenks, bet jūs gydykitės, gydykitės, jei tokia alternatyvia medicina tikite.


Dar žr.

  • Urinoterapija - gana artimas ajurvedinei medicinai alternatyvaus gydymo metodas


Visokie šaltiniai beigi nuorodos

Tai čia žemiau pavardinti visokie šaltiniai beigi nuorodos straipsnio melagingumui paneigti arba patvirtinti. Pipedija niekaip negali garantuoti ar atsakyti, kad nuorodose surastas turinys neatitiks tiesos irba melo.

  1. https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/sukilo-del-d-kepenio-iniciatyvu-seima-supazindinti-su-ajurveda-56-1033530