Šūmierai

Šūmierai - senovės kaimiečiai, gyveno bronzos amžiuje. Veisė gyvūlius, ir patys tokie buvo, nes dar neturėjo unitazo išradę ir šiko savo namuose kur papuola. Šūdo patapo daug, šūmierai bandė jį ir vienaip, ir kitaip, ir užkasti po žeme, ir nešti šūdą upėn, ir sudegint, bet kuo daugiau šūdo mieste atsirasdavo tuo labiau peršikdavo miesto gyventojai, kad jo nesugebės išnaikinti. Tada vienam tokiam šūmacheriui (lt.šūdas + vok.macher - gamintojas = rus.zasrancui) iš šūmierų giminės, susisapnavo (arba pasimatė detoksiniame miraže) - ratas. Šūmis paėmė du ratus porą lentų ir sukūrė primityvią tačką, pasigavo asilą, pririšo šniūru prie tačkos ir davai. Taip ir iki šiol pasaulyje yra išlikę tiesioginių šūmierų palikuonių, šūmacherių giminės.

• Šūmierai vėliau išsibarstė po pasaulį, kas į Egiptą nuvarė, o kas į Indiją. Po to išrado unitazą ir kanalizaciją.